Kaip jam pavyko sukurti sėkmingą tarptautinį verslą, ką pravartu žinoti šiuolaikiniams lyderiams ir kodėl ateities verslas privalo turėti sielą – apie tai naujausioje Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje pasakoja verslininkas Ralfas Spechtas.
Vadovaudamas tarptautinei kūrybinei agentūrai „Spark44“, R. Spechtas išplėtė įmonės veiklą į 18-ą šalių ir išaugino darbuotojų skaičių iki 1200, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Bestseleriu tapusios knygos „Įmonės sielos kūrimas“ puslapiuose aprašyta ne tik asmeninė autoriaus tarptautinio verslo valdymo patirtis, bet ir išsamiai nagrinėjamos prekinių ženklų, pavyzdžiui, „LinkedIn“ ir „Lego“, sėkmės istorijos.
R. Spechtas šiuo metu yra geriausias nepriklausomas gyvų patirčių agentūras Europoje vienijančios bendruomenės „27Names“ vadovas.
Šiai organizacijai priklauso tik po vieną agentūrą iš kiekvienos Europos šalies – Lietuvai šioje asociacijoje atstovauja renginių paslaugų grupė „ReKūrai“.
Rašydamas bestseleriu tapusią knygą R. Spechtas teigia išanalizavęs daugybę verslo modelių ir sako pastebėjęs bendrą tendenciją – kiekvienas sėkmingas verslas turi savo autentišką sielą.
„Verslas privalo turėti sielą. Galėjau šią informaciją arba pasilikti sau, arba aprašyti ją taip, kad žmonės suprastų, ko reikia, norint įkurti sielą turinčią įmonę ar organizaciją. Dėl šios priežasties savo knygoje pristatau „Sielos sistemos“ (angl. „Soul system“) modelį“, – tinklalaidėje „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ kalbėdamasis su režisieriumi, renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku sako verslininkas R. Spechtas.
Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galima čia:
Pasak R. Spechto, „Sielos sistemos“ modelį sudaro 3 lygiai: bendras tikslas, bendras supratimas ir bendras elgesys.
„Šiame kontekste vertėtų išgirsti žodį „bendras“. Jis nurodo tam tikrą individo paskirtį, bendrystės jausmą organizacijos viduje, o jis žmonėms – be galo svarbus“, – akcentuoja R. Spechtas.
Svarbiausia atsakyti į du klausimus
Laidos „Kamantinėjimai“ klausytojams R. Spechtas užduoda du klausimus: kodėl aš esu čia ir kodėl mes esame čia? Jo teigimu, atsakymai į šiuos klausimus padeda išsiaiškinti – įmonė turi sielą, jos užuomazgas ar vis dėlto yra besielė.
„Šie klausimai skamba paprastai, bet atsakymų į juos reikia gerai paieškoti. Į pirmąjį klausimą – kodėl aš esu čia – pirmiausia turi atsakyti vadovai, o tik paskui įmonės darbuotojai. Antrasis klausimas – kodėl mes esame čia – susijęs su bendru, vieningu supratimu apie tai, kuo tikite ir kaip tą tikėjimą įkvepiate kitiems. Jei savo organizacijoje gebate atsakyti į šiuos klausimus, vadinasi, einate teisinga kryptimi“, – sako R. Spechtas.
Nors „patrauklus atlyginimas“ yra vienas populiariausių atsakymų į R. Spechto užduodamus klausimus, norą dirbti įmonėje vis dėlto atneša ne pinigai, o priklausymo grupei jausmas ir įvertinimas už atliktą darbą.
Jo įžvalgas pagrindžia 2022 m. „McKinsey“ atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad viena iš trijų pagrindinių priežasčių, skatinančių žmones išeiti iš darbo, yra svetimumo jausmas.
„Apklausoje dalyvavę asmenys pripažino, jog darbo vietą pakeitė dėl to, kad nesijautė vertinami savo vadovo, organizacijos. Jie išėjo iš darbo, nes taip ir nepajuto, kad yra komandos dalis“, – A. Kamantausko tinklalaidėje „Kamantinėjimai“ pasakoja R. Spechtas.
Jeigu įmonėje dirbantys žmonės yra susvetimėję, pasak R. Spechto, griūva visa organizacijos kultūra: įmonė tarsi suskaldoma į mažesnes, savo asmeninę viziją ir tikslus puoselėjančias bendroves.
„Pirmaisiais ar antraisiais verslo gyvavimo metais didelės problemos galbūt ir neįžvelgsite, tačiau verta prisiminti, kad versle yra kaip buriavime – jeigu nuo pirminės krypties nutolsite per pusę laipsnio, kompasas galiausiai nuves visai į kitą krantą“, – įspėja R. Spechtas.
Žmones suvienija renginiai
Laidoje „Kamantinėjimai“ analizuodamas vienybės ir bendrumo jausmo svarbą, R. Spechtas pripažįsta, kad daugumoje įmonių jis ypač susilpnėjo praūžus koronaviruso pandemijai, nes jos kontekste tam tikrų profesijų atstovams įsitvirtino galimybė dažniau pasirinkti darbą iš namų.
„Pandemija panaikino neformalias akimirkas, pokalbius su kolegomis prie kavos puodelio ar pietų stalo. Manau, kad tai atnešė vieną didžiausių iššūkių šių laikų vadovams: jiems reikia atrasti priežastį, dėl kurios žmonės norėtų sugrįžti į biurą, o ne tęsti darbą namų aplinkoje“, – pastebi R. Spechtas.
Koronaviruso pandemijos sukeltų pasekmių „priešnuodis“, pašnekovo nuomone, galėtų būti renginiai: jie perkelia žmonių bendravimą iš virtualios realybės į fizinį pasaulį.
Apsilankyti renginiuose nevengia ir pats R. Spechtas – šiemet jis pirmąkart svečiavosi Lietuvoje ir dalyvavo Vilniuje vykusiame idėjų ir tendencijų festivalyje „Revolution“.
„Festivalis „Revolution“ randa atsakymą į labai svarbų klausimą – kaip suburti žmones? Jis suteikia erdvę ir priežastį susitikti, diskutuoti, dalintis informacija ir įžvalgomis. O kadangi savo pašnekovą matome gyvai, galime jam lengvai užduoti klausimus, užmegzti naujas pažintis ir pasisemti įkvėpimo“, – sako tinklalaidės „Kamantinėjimai“ pašnekovas.
