Lietuvoje jau daugelį šimtmečių gaminamas alus, anksčiau net mažiausias kaimelis turėdavo savo kaimo aludarį, deja, nykstant kaimams, alaus gamyba persikėlė į dideles ir, gerokai rečiau į mažąsias daryklas, dažnai vadinamomis craft alaus daryklomis.
Atrodo, kad geriau ir būti negali, juk masiškai gaminamų produktų pasiekiamumas tapo visuotiniu, dažnai globaliu, bet, atidžiau patyrinėjus prekybos lentynas, paaiškės, kad Lietuvoje randami alūs ganėtinai panašūs, primenantys vienas kitą, o paieška kažko įdomesnio užtrunka, nes įvairesnių stilių alaus pasiūla nėra gausi. Ir baruose dažnai tenka rinktis iš jau mintinai žinomų pavadinimų. O gal mums tiesiog trūksta informacijos ir žinių, juk vien Europos valstybėse per paskutinį dešimtmetį mažųjų alaus daryklų skaičius išaugo keletą kartų. Tad ką gi siūlo šiandienos mažųjų aludarių kultūros pasaulis su kuriuo jau šį rugsėjo mėnesį Vilniuje rengiamas susitikimas alaus parodoje „Putoja“?
Esame įpratę apibūdinti ragaujamą alų kaip kartų, saldų ar rūgštų, tačiau galima žavėtis ir skonių kompleksiškumu. Kodėl? Šiandien daugelio mažųjų daryklų aludarių vaizduotė, žaliavų galimybės ir ištobulintos technologijos leidžia įgyvendinti receptus, kurie nepriekaištingai supina skirtingus skonius tarpusavyje. Tiesą sakant, šiandienos mažieji aludariai – tikri skonio ir aromato meistrai.
Alaus receptuose naudojami įvairūs priedai, kurie alui suteikia netikėto charakterio. Agurkai? Burokėliai? Avietės? O gal lazdyno riešutai? Skamba neįtikėtinai, bet pasiryžusiems ieškoti, visada atsiras kelias atrasti. Ieškant įdomybių, sukurtų panaudojant su alumi nebūtinai siejamus ingredientus, galima atrasti naują alaus receptų kūrimo tendenciją. Čia aludariai pasitelkia keturias mums gerai pažįstamas sudedamąsias dalis – mieles, vandenį, salyklą ir apynius, kurių pagalba virtuoziškai sukuriami nauji, neįtikėtini skonių ir aromatų deriniai.
Naudojama gausi apynių įvairovė sukuria tokį kvapų ir skonių paveikslą, kad galima pagalvoti, jog alus pagamintas iš tropinių ar citrusinių vaisių. Naudojami skirtingi salyklai mus įtikina jog taurėje iš tiesų šviežiai kepti sausainiai su pusryčių kava. Įvairios išgrynintos mielių kultūros taip fermentuoja alų, jog jis įgauna vyno ar net balzaminio acto natų. Variacijų alaus skoniuose naudojant šiuos kertinius alaus ingredientus suskaičiuoti turbūt neįmanoma. Dar viena iš technikų, taikoma siekiant sukurti įspūdingų kūrinių – alaus brandinimas statinėse, kuriose anksčiau buvo laikomi kiti gėrimai. Šių statinių mediena, prisirpusi anksčiau joje laikyto gėrimo bruožų, perduoda papildomas natas alui.
Tačiau šiai dienai būti puikiu meistru tikintis pripažinimo jau nebeužtenka. Vis labiau svarbiu dalyku tampa aludario betarpiškas susitikimas ir bendravimas su žmogumi, norinčiu sužinoti apie meistrą ir apie tai, kaip gimė alaus recepto idėja. Tokiems susitikimams patogiausia vieta – paroda, nes tai vartai į aludarystės kultūros pažinimo horizontus ir galimybė paragauti atsiminimų vertų meistrų kūrinių.
Šiais metais, Vilniuje, antrą kartą iš eilės vyks tarptautinė mažųjų aludarių alaus paroda “Putoja”. Parodoje bus galima susitikti su aludariais iš Jungtinės karalystės, Vokietijos, Danijos, Belgijos, – ir tai tik keletas iš 16 šalių, kurių atstovus galėsite pakalbinti. Pirmą kartą “Putoja” parodoje dalyvaus gausus būrys daryklų iš JAV, beje, šios šalies craft alaus Lietuvoje sunkiai berasite. Iš viso “Putoja” parodoje dalyvaus daugiau nei 30 daryklų.
Paroda vyks Dūmų fabrike, Vilniuje, šių metų rugsėjo 22 – 23 dienomis. Lankytojai gali įsigyti bilietus vienai ar dviem parodos dienoms. Kaip įprasta pažintinėms aludarystės parodoms, lankytojai gaus degustacinę taurę, kuri juos lydės parodos metu. Per dvi dienas aludariai pristatys net 120 skirtingų alaus rūšių. Visi parodos lankytojai, tiek alaus žinovai, tiek norintys susipažinti su šių dienų mažųjų aludarių kūryba, ras kažką įdomaus – nuo alų su neįtikėtinais ingredientais iki alų brandintų ne vienerius metus medžio statinėse.
Daugiau informacijos apie parodą – www.putoja.lt.
