Aktorė šia istorija pasidalino facebooke ir sutiko ja pasidalinti ir su portalo tv3.lt skaitytojais.
„NE DĖL TO, KAD GAILĖTUMĖT, KAD PAMATYTUMĖTE. Retai skundžiuosi viešai, bet šį kartą ne susilaikysiu.
Viskas įvyko iš spalio 15d. į 16d. naktį. O kodėl rašau data? Nes tikrai neturėjau jėgų užfiksuoti daktarų pavardžių, gal kažkas kam reiks atkas... Greičiausiai to nebus, nes juk tokios taisyklės... O kad nereagavo į situaciją, tikriausiai reikėjo filmuoti, kad įrodyčiau... Vakaras prasidėjo ypatingai, o baigėsi košmariškai ligoninėje...
Po beveik pusantrų metų su vyru gavome progą pasimatymui dviese, kadangi atvažiavo jo mama, o su ja Gabrielius puikiai jautėsi, tad ramia sąžine sau išėjome į kavinę prie namų. Tikrai jautėmės kaip pasimatyme, tad aš užsimaniau picos, po kurios grįžus namo pradėjau vemti... Nežinau ar tai „Čili picos“ seni produktai ant picos ar virusas...
Grįžusi namo visą laiką pravėmiau, krėtė šaltis, juodavo akyse. Pamaitindavau vaiką ir vyras paėmęs ant rankų migdė mažiuką, nes aš to nesugebėjau padaryti, buvau per silpna... Netrukus ir vaikas atpylė fontanu, iš paskos sekė ir antras kartas... Labai išsigandome ir iškart puolėme skambinti greitajai pagalbai, ir ji tikrai skubiai sureagavo.
Mane ir Gabrielių, kuriam 6 su puse mėnesių, išvežė į Antakalnio vaikų ligoninę. Ten ir prasidėjo didysis košmaras ir antžmogiškumas. Atvažiavus man liepė pildyti dokumentus, nors net nemačiau vaizdo ir vos nulaikiau kūdikį. Aptarnaujantis personalas buvo piktas, klausė apie vaiką, bet ir tai neskubėdami, vaikas žiaukčiojo ir vėmė ant grindų. Nebuvo jokios per didelės reakcijos. Tik tada, kai paprašėme bliūdo, į kurį galėtume vemti, jį atnešė.
Tada mane supykino, kritau ant grindų ir vemdama dusau, nes tiek išsivėmus nebeturėjau kuo vemti, šaukiau pagalbos, nereagavo, vėliau padavė servetėlių... Sako, atleiskit, mes negalime jums suteikti pagalbos, nes čia vaikų ligoninė. Kas??? Čia vieta kur nežinia ar apskritai gali vadintis ligonine. Jei net į vaiką adekvačiai nereaguoja, ką jau kalbėti apie mamą, kuri šiuo metu yra pagrindinis vaiko maisto šaltinis, kadangi maitinu krūtimi...
Dar pasiūlė atskirti mamą nuo vaiko, kai jį nuraminti ir suteikti saugumą gali tik ji. Man personalas aiškina, kad tokios taisyklės. Šikt man ant šitų jūsų taisyklių, kurios yra absoliučiai nelogiškos! Sunku patikėti, kokia ligoninėse supuvusi sistema yra Lietuvoje. Galiausiai mus paguldė į palatą, gulėjau apsikabinus vaiką, kuriam ką tik buvo įstatytas kateteris, kūkčiojo visas mažiukas...
Raminau jį, supau, nors krėtė baisulinis šaltis, laužė kaulus, temo akyse, ir niekam nebuvo įdomu... Šiaip ne taip išaušus rytui ir nesulaukus pagalbos mano organizmas sukovojo, o, galbūt, motinystės instinktas, kad turėjau globoti vaiką, prikėlė mane. Apmaudžiausia tai, kad negavau jokios lašelinės, nors prašyta buvo ne vieną kartą... Kas būtų buvę, jei būčiau atsijungus tiek, kad vaiko net nesugebėčiau apkabinti. Ką jei jį paliktų klykiantį ir drebantį ir tada jam dar būtų blogiau? Tai yra žiauru. Man teliko melstis", – rašė ji.
NE DĖL TO, KAD GAILETUMĖT, KAD PAMATYTUMĖTE. Retai skundžiuos viešai, bet šį kartą ne susilaikysiu. Viskas įvyko iš...
Posted by Marija Chlebopaševaitė - Vaidilė on 2021 m. spalio 16 d., šeštadienis
Tikimės papildyti ligoninės komentaru.
