• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

69-erių senjorės, įmonės „Agrogo“ įkūrėjos Zitos Dabužinskienės sprendimas sudalyvauti praėjusią vasarą daug dėmesio sulaukusiame šou „Ūkininkai ieško meilės“ nustebino ne vieną. „Dažniausiai tokiuose šou dalyvauja tik jaunimas, o štai kaip nuostabiai buvo“, – juokiasi ji. Nors nuo projekto pabaigos praėjo beveik metai, Zita šypsosi – jo atgarsiai ir toliau lydi jos gyvenimą.

69-erių senjorės, įmonės „Agrogo“ įkūrėjos Zitos Dabužinskienės sprendimas sudalyvauti praėjusią vasarą daug dėmesio sulaukusiame šou „Ūkininkai ieško meilės“ nustebino ne vieną. „Dažniausiai tokiuose šou dalyvauja tik jaunimas, o štai kaip nuostabiai buvo“, – juokiasi ji. Nors nuo projekto pabaigos praėjo beveik metai, Zita šypsosi – jo atgarsiai ir toliau lydi jos gyvenimą.

REKLAMA

Tikriausiai niekas Z. Dabužinskienės ramiai savo kasdienybėje besisukančia senjore nepavadintų – jos dienos iki šiol sustyguotos, tad ir dėl interviu laiko teko susitarti iš anksto. Vis dėlto radusi laiko pokalbiui Zita jam, kaip ir visiems darbams, kurių imasi, atidavė visą save.

Su portalu tv3.lt Zita kalbėjosi ir apie gyvenimui naujų spalvų atnešusį šou, ir apie meilę, ir sudėtingus gyvenimo išbandymus bei išdavystes.

Tapkite projekto „Ūkininkai ieško meilės“ dalyviu jau šiandien. Turintys ūkį ar ieškantys meilės ūkyje, kviečiami pildyti dalyvio anketą: tv3.lt/anketa 

Zita, išgarsėjote projekte „Ūkininkai ieško meilės“. Ar šis šou atnešė kokių nors pokyčių į jūsų gyvenimą?

Gyvenimas nesustoja, darbo netrūksta, sukuosi savame rate, tad atrodo, kad nuo projekto praėjo labai daug laiko (juokiasi). Bet tikrai negalėčiau sakyti, kad jis neatnešė pokyčių (šypteli). Būna, kad net iki šiol ir parduotuvėje Molėtuose žmonės atpažįsta, ir pardavėjos be eilės siūlo praeiti… Bet aš atsisakau, tik tarsteliu: „Aš noriu su eile“ (juokiasi). 

Tiesą sakant, mane labai nustebino, kad neretai žmonės sako, jog su savotišku žinomumu ateina ir kritika, tačiau aš tokios nesulaukiau. Negalėjau patikėti, kad po dalyvavimo tokiame projekte nebuvo nė vieno komentaro apie mano amžių ar apskritai mano sprendimą dalyvauti jame… Priešingai – žmonės iki šiol neretai prieina, sveikinasi, klausia, kaip sekasi. Toks dėmesys man nepaprastai malonus. O ir dalyvavimas projekte man davė visiškai kitokios patirties, kokios įprastame gyvenime nebūčiau patyrusi…Esu dėkinga už šią patirtį.

REKLAMA
REKLAMA

Projekte buvote pora su Viliumi. Ar su juo palaikote santykius ir po laidos?

Su Viliumi buvome kartą susitikę ir po projekto. Tuo metu jis turėjo sveikatos problemų, buvo nuliūdęs, tai sakiau jam, Viliuk, griebiam meškeres ir važiuojame pavalgyti skanių midijų į viename prekybos centre esantį restoraną. Norėjosi tiesiog pasėdėti, prisiminti geras akimirkas…

REKLAMA

Dabar jau mažiau bendraujame, bet su juo pažintis labai maloni. Vilius – labai šviesus žmogus, ramus ir inteligentiškas. Mūsų pokalbiai visada lengvi, natūralūs… Beje, jis man kartą sakė: „Jei dar išgirsti apie kokį nors įdomų televizijos projektą – būtinai pranešk. Einame kartu“ (juokiasi).

O ar pati dar norėtumėte sudalyvauti kokiame nors projekte?

Atvirai pasakius, tikrai norėčiau. Tačiau tokiame, kuriame būtų vien senjorai. Senjorai Lietuvoje dažnai jaučiasi pamiršti, jiems trūksta artumo, draugystės ir bendravimo, tad tokie projektai galėtų būti ne tik įdomūs, bet ir labai svarbūs… Tikiuosi, kad toks vieną dieną atsiras (šypteli). Mielai sudalyvaučiau, jei tik sveikata ir toliau bus gera.

REKLAMA
REKLAMA

O kaip rūpinatės savo sveikata, grožiu? Gal turite kokių nors taisyklių, kurių laikotės?

Aš visiems sakau tą patį – jei nesirūpinsi savo kūnu, tai nieko ir nebus. Aš tikrai tikiu tuo, ką pati sau sakau, todėl į savo sveikatą investuoju – gerai maitinuosi, nepersiėdu ir judu… Tokios mano taisyklės. Kodėl visa tai darau? Nes noriu dar ilgai šokti tris šuolius ir įmesti kamuolį į krepšį, kad anūkai manęs nepavytų! 

Be to, rūpinuosi ir savo rega. Akinius dėviu tik tada, kai vairuoju, jei temsta arba saulė stipriai šviečia. Skaitant, taip, reikia akinių smulkesniam tekstui, bet stengiuosi akių nelepinti, nes geriau jas lavinti. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ir dar – vartoju gerus papildus. Jie nėra pigūs, bet vaistai kainuoja daugiau. Aš vaistų nevartoju, galiu tai pasakyti prieš Dievą. Tikiu tuo, kad savimi reikia labai rūpintis, tuomet viskas būna gerai. Neretai žmonės nustemba, kai pasakau, kiek man metų, tad tikiuosi, kad ir ateityje taip viskas išliks (juokiasi).

Atrodote labai jaunatviškai. Tai galbūt sulaukiate nemažo ir jaunesnių vyrų dėmesio?

Būna visko (juokiasi). Kai kurie jaunesni vyrai gal ir drįstų su manimi būti, bet aš nedrįstu… Man to nereikia… O komplimentų ir nuostabų dėl savo amžiaus tikrai sulaukiu. Man tai yra labai malonu.

REKLAMA

Užsiminėte, kad norėtumėte, jog būtų televizinis projektas tik senjorams, ieškantiems antros pusės. Ar brandesniame amžiuje sunku rasti meilę?

Nėra lengva. Pastebėjau, kad vyresni žmonės, nors ir nori turėti žmogų šalia, bijo artumo. Bijo nusivilti, bijo, kad kitas žmogus nesuteiks to, ko tikimasi.

O kaip yra jūsų atveju?

Man susirasti žmogų labai sunku. Bėgant metams pastebėjau, kad kai kuriems vyrams aš atrodau per stipri, per aktyvi, jie bijo, kad neatlaikys (juokiasi). Vienas buvęs kaimynas, kuris yra jaunesnis už mane dvejais metais, man kartą pasakė: „Kai tave pamačiau prieš 15 metų, galvojau – va, tokią į lovą pasiguldyti norėtųsi. O dabar bijau – infarktą gausiu!“ (kvatoja). Aš jam tada tik atsakiau, kad taip yra, nes jis egzistuoja, o ne gyvena…

REKLAMA

Iš tiesų, nemažai žmonių, sulaukę brandesnio amžiaus, nustoja gyventi. O juk neretai būna taip, kad tik atėjus pensijai žmonės turi pakankamai laiko ieškoti to, ko jiems visad trūko – artumo, ryšio, bendrystės… Gaila, ne visiems pavyksta tai rasti. Mano dukra vis sako: „Mama, kaip norėčiau, kad šalia tavęs būtų vyras, su kuriuo galėtum pasidalinti tuo, ką turi.“ Bet aš tik neseniai susipratau, kad aš tiek užsisukusi savo reikaluose, kad net ilgą laiką apskritai nemačiau vyrų. Vieną dieną lyg atsibudusi pradėjau dairytis – oho, kiek patrauklių vyrų aplink (juokiasi). 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet… aš bijau prisirišti. Tiksliau – nenoriu prisirišti nei prie žmonių, nei prie daiktų. Jau esu išmokusi savo pamoką. Mano gyvenime buvo tik vienas vyras – mano vyras, su kuriuo praleidome 28-erius metus. Po skyrybų turėjau tokį sodo kaimyną, kuris įsivaizdavo esąs donžuanas, o man jis tebuvo tinginys ir savimyla – aš daug vežu, darau, o jis – nieko nedarė. Aš jį pasiunčiau tolyn, kad nebegrįžtų.

Žinote, geriau būti vienai, nei būti su žmogumi, kuris tempia žemyn. Šalia žmogaus turi būti gera, turi džiaugtis, o jei tenka galvoti, kodėl jis šalia ir ar verta su juo būti… Tai jau ne meilė.

REKLAMA

Ar galite sakyti, kad atradote laimę vienatvėje?

Dabar galiu sakyti, kad esu laiminga ten, kur esu. Aš viską paleidusi, jaučiuosi laisva… Galiu gyventi ir dešimties kvadratinių metrų plote – dabar man visko nedaug reikia. Turėjau milijonus ir žinau, kad jie nieko gero neatneša, nes visada atsiranda tokių, kuriems jų prireikia. Man taip buvo su buvusiu vyru. Tada buvau labai prisirišusi prie visko – prie žmonių, prie daiktų, o dabar nuo viso to išgijau.

Bet jei atsiras žmogus šalia, kuris taip pat vertins laisvę, pagarbą, kuriuo galėsiu pasitikėti, – bus taip pat gerai.

REKLAMA

Užsiminėte apie savo buvusį sutuoktinį. Ar gerai supratau, jog turtas tapo kliūtimi jūsų santuokai?

Taip, su vyru santuokoje pragyvenau 28 metus, tačiau dideli pinigai visa tai sugadino… Pasistatėme kotedžą, puikiai jį įrengėme, bet kas iš to? Vaikai nepasigedo, nes nuo mažens buvo išmokyti užsidirbti, o vyras buvo geras aktorius – sumaniai „susuko“ savo gyvenimo scenarijų. 

Vieną dieną jis pradėjo netikėtai dažnai važinėti į medžiokles, po to jau į jas leidosi be šautuvo, tiesiog su kostiumu… Nors tai dabar ir akivaizdu, aš to nematydavau, nes pasitikėjau savo žmogumi. O kaip gali būti kitaip – juk kartu prabuvome tiek metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet visa tai tebuvo baisus žeminimas, kurį visi iš šalies matė, o aš nemačiau… Mano visas gyvenimas sukosi apie verslą, vyrą, vaikus ir namus. Aš norėjau sukurti gerą gyvenimą ir jį kūriau, uždirbau didžiulius pinigus… O galiausiai vyras mane maišė su purvais, su žemėmis, į teismus ilgus metus tempė, prasidėjo visokie FNTT ir STT… Visko buvo, bet atlaikiau. Man niekas nebaisu.

Ir kai dabar, vos iškilus kokiam nors sunkumui, man kas nors pasako, kad nesusitvarkysiu, atsakau: „Žinai, aš per penkis metus uždirbau septynis milijonus, o iš pradžių turėjau tik 50 markių“. Viską galiu. Bet turtas, milijonai laimės neatneša. Aš nuo jo siekimo išsilaisvinau.

REKLAMA

Jūsų meilės istorija buvo išties labai sudėtinga ir skaudi. Ar net po visų šių išgyvenimų tikite meile?

Tikrai tikiu. Bet dabar nenoriu būti tiesiog kažkieno žmona. Norėčiau šalia tikro vyro, kuris supranta, kas yra pagarba žmogui. Nes tik su tokiu žmogumi gali būti tikra meilė.

O kas dabar jums teikia atgaivą?

Kai matau laimingus savo sūnų, dukrą, anūkus – man labai gera širdyje. Kai turiu veiklos, kai važiuoju ir grožiuosi Vilniumi. Man labai nedaug reikia (šypsosi).

Tapkite projekto „Ūkininkai ieško meilės“ dalyviu jau šiandien. Turintys ūkį ar ieškantys meilės ūkyje, kviečiami pildyti dalyvio anketą: tv3.lt/anketa 

REKLAMA
šaunuolė Zita, sėkmės Tau. Būk mylima.
kad pabuvus viename projete,tai jau gana,nes niekas neziures ir laimingo prizo nebus,dziaukites anukais ,ir sukites savam rate
Graži moteris,bet pas ja dirbti reiktu
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų