Per 30 metų V. Mačiulis sukūrė daugiau nei 1220 televizijos laidų apie krepšinį, tad kartu jis – ir žmogus, kuris gali iki mažiausių smulkmenų papasakoti, kas vyko krepšinio pasaulyje prieš du ar tris dešimtmečius. Jis ne tik turi sukaupęs įspūdingo dydžio įrašų archyvą, bet ir atmintyje yra išsaugojęs daugybę įvykių, datų, pokalbių su sportininkais, jų biografijų detalių.
„Dirbdamas žurnalistu nuolat ieškai temų, suki ir suki galvą. Kai visą gyvenimą šitaip tarsi riedi geležinkelio bėgiais, turbūt, išlavėja ir atmintis“, ‒ laidoje sakys V. Mačiulis, stebinantis pavydėtina atmintimi.
Savo žurnalistinę karjerą Vidas pradėjo Kauno rajono laikraščio redakcijoje vos baigęs vidurinę mokyklą. Po kelerių metų, dar studijuodamas žurnalistiką, įsidarbino televizijoje ir tęsia televizinę veiklą iki šiol.
„Kodėl žurnalistika? Dar būdamas moksleivis, rengdavau radijo valandėles Kulautuvos vidurinėje mokykloje. Vienoje pjesėje auklėtojas man skyrė laikraščio korespondento vaidmenį. Labai žavėjausi radijo diktoriaus darbu, norėjau ir pats juo tapti. Baigdamas 11 klasę dalyvavau Kauno radijo rengtame diktorių konkurse. Tada vienas jaunas radijo žurnalistas manęs paklausė: „Nori būti robotu? Svetimus tekstus skaityti?“ Jis, neva, matė, kad aš sugebėčiau daugiau – daryti reportažus, interviu. Ir to užteko apsispręsti – dar tą pačią dieną kartu vykome daryti reportažo“, ‒ pasakos V. Mačiulis.
Jo įsitikinimu, mėgstamas darbas yra gyvenimo variklis, kuris neleidžia aptingti nei kūnui, nei protui. „Aš esu laimingas, kad pasirinkau žurnalistiką, nes ji mane laiko, kelia jau šitiek metų – gal niekas nepasakys, kad man jau 77 metai eina. Per gyvenimą persirgau daugybe ligų, turėjau stuburo problemų ir medikai netgi perspėjo, kad yra tikimybė atsidurti neįgaliojo vežimėlyje, bet šiandien galiu ir bėgioti. Dirbu nuo ryto iki vakaro, šeštadieniai ir sekmadieniai man neegzistuoja, ir stebiuosi, kai dvigubai ar net trigubai jaunesni sako: „Oi, kaip pavargau“, ‒ kalbės žinomas vyras, be kitų veiklų, taip pat einantis Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus pirmininko pareigas.
Jau daugiau nei 40 metų V. Mačiulio gyvenimas neatsiejamas nuo krepšinio. Dar nuo 1979-ųjų Kauno sporto halėje jis darydavo interviu su krepšininkais, treneriais, norėdamas pakelti sportininkų kovinę dvasią; vėliau ėmė kurti televizijos laidą „Krepšinio pasaulyje“. Vis dėlto pripažįsta, kad sporto žurnalisto darbas nėra lengvas – krepšininkai gana uždari žmonės, o dabar dar ir linkę nuo viešumos slėpti savo vaikus – dažnas neleidžia jų fotografuoti, filmuoti. V. Mačiuliui sunku suprasti šią madą, kuria seka ir kiti žinomi žmonės.
Garsusis žurnalistas krepšinį vadina savo pirmąja meile, o laidą apie krepšinį prilygina kūdikiui. „Dažnai manęs klausia: „Kada baigsite laidą kurti, juk jau šitiek metų – ar nenusibodo, ar nepavargot?“ Atsakau paprastai: „Aš tą laidą pagimdžiau, aš ją ir numarinsiu.“ Kaip kažkada savo knygoje parašiau, krepšinis – mano pirmoji meilė ir aš jos niekada neišsižadėsiu“, ‒ pasakos V. Mačiulis ir atskleis, kodėl sunku rasti sau pamainą.
Laida „Amžius – ne riba“ – šį šeštadienį 9 val. ryto per žiūrimiausią televiziją TV3.
