Gimusi pačiame gėlių žydėjime, Jurga neslepia, kad gimtadieniai jos gyvenime – svarbus ir mėgstamas dalykas.
„Priklausau tai kategorijai žmonių, kuriems patinka minėti gimtadienius, įvairias progas ir apskritai – švęsti gyvenimą. Buvo laikas, kai to nenorėdavau, bet šiame etape vadovaujuosi principu: gyvenk čia ir dabar! Man šventė yra tada, kai gerai jautiesi, kai leidi sau daryti ką nori. Daugiau pasakyti kažko apie gimtadienio planus negaliu, nes nežinau. Nesu supažindinta su tuo, ką planuoja artimieji.
Tikrai nestresuoju, kad pasenau dar metais, man tai – tik papildomi, dar vieneri metai išminties“, – šypsosi pašnekovė.
„Šalia sėdi mano draugas ir man sako, kad nieko jie mano gimtadieniui neplanuoja, bet aš manau, kad čia tik pokštas, – pridurdama juokiasi J. Anusauskienė. – Man labai patinka staigmenos, dėl to ir žinau, kad tokia bus.“
Bėgantys metai, kaip teigia pašnekovė, pastaruoju metu pradėjo tiesiog lėkti.
„Nežinau, ar tai senatvės požymis, ar laikmečio įtaka, kad viskas vyksta žiauriai greitai. Man tokie periodai primena buvimą greito maisto restorane – ten ryji, o ne valgai, ir nelabai spėji suprasti, ką nurijai. Norėtųsi daugiau erdvės ir ramybės, nes man labai svarbu laiką su mylimais žmonėmis praleisti kokybiškai, o kai viskas vyksta labai dideliame tempe, tie dalykai nukenčia.
Pati sau visada sakau, kad tam, kad įvertintum vieną ar kitą gyvenimo atkarpą, reikia laiko intervalo. Kartais tam tikri dalykai atrodo labai blogi, tačiau laikui bėgant būtent tos patirtys mus įkvepia tobulėti ir kurti“, – dalijasi fotomenininkė.
Šventinė savaitė ir santykis su vaikais
J. Anusauskienės gimtadienis tarsi pažymi virtinę kitų švenčių – Motinos dieną, taip pat jos draugo Nerijaus gimtadienio šventę.
„Man ta savaitė yra labai derlinga – po mano gimtadienio seka mylimo vyro Nerijaus gimtadienis, tada ir Motinos diena. Esu ir dukra, ir mama, dėl to man ši šventė yra ypatinga“, – užsimena ji.
Šiuo metu Jurgos dukra Evelina Anusauskaitė-Young gyvena Amerikoje. Ten ji turi savo šeimą, tačiau lietuviškų šaknų nepamiršta. Kaip sako pašnekovė, jos ir dukros ryšys – tikras ir itin atviras.
„Kai yra artumas, nei skirtingos laiko juostos, nei kontinentai jo nei kiek nesumažina. Mūsų bendravimas su Evelina yra labai artimas ir aš žinau, kad jis tikrai nebepasikeis. Paskutiniai dešimt metų man įrodė, kad tuo galiu neabejoti.
Net technologijos to ryšio nepavertė formaliu – būnant skirtinguose kontinentuose žinau, kad tai labai artimas ir savas žmogus. Tiek su sūnumis Mindaugu ir Haroldu, tiek su dukra esame labai artimi ir tai viena didžiausių mano gyvenimo vertybių, – šypteli moteris. – Meilė tiek tarp vyro ir moters, tiek tarp šeimos narių, yra kiekvienos dienos darbas ir kūryba. Turime tą daryti.“
Skirtingai vienodi
Nors visi šeimoje – su skirtingais pomėgiais ir požiūriu į gyvenimą, J. Anusauskienė neslepia, kad ją ir jos vaikus vienija bruožai, kurie jiems padeda būti tokiems artimiems.
„Dėl bruožų, kurie mus vienija, turime susikalbėjimą. Tai atsakomybė, požiūris į darbą, humoras, kūrybiškumas, tie patys gyvenimo prioritetai. Tačiau tuo pačiu mes gyvenime esame ir panašūs, ir skirtingi. Gražią puokštę sudaro skirtingos gėlės – kiekviena jų savita, bet nepaprastai svarbi visumoje“, – šypsosi fotomenininkė.
Labiausiai moterį džiugina ir komplimentai, kuomet ji lyginama su savo dukra Evelina:
„Būna, kad kiti žmonės man iš šalies sako, kad mes su Evelina esame labai panašios išvaizda. Aš tuo labai džiaugiuosi, nes man ji – gražiausia pasaulio moteris. Tačiau turime ir skirtumų, kurie mus praturtina, o nesupriešina. Besąlygiškai viena kita pasitikime, kas yra be proto svarbu. Visada žinau, kad jei iš jos gaunu kritikos, ji – ne su noru pažeminti, o verčiau įkvėpti.“
Jaunatviškumo paslaptis
Net ir perkopusi penkiasdešimtmetį Jurga tiesiog trykšta energingumu ir jaunatviškumu. Ji atvira – svarbiausia išlaikyti pozityvumą ir nepasiduoti, jei kažkas vyksta ne ta vaga.
„Juokauju, kad esu labai užimta, todėl neturiu laiko senti! – juokiasi moteris. – Turiu fantastiškus genus, už kuriuos turiu padėkoti savo mamai. Energijos turiu daug nuo pat mažų dienų, o dabar dar turiu kažkiek ir išminties. Mano metai man dėl to labai patinka – su jais draugauju, jų nebjau. Manau, kad jaunatviškumui didelę įtaką turi ir pozityvumas, nes gyvenime dažnai nutinka visko. Bet kaip sakau: mėšlas – geriausia trąša, nereikia jos bijoti. Po sunkių laikotarpių visada pražysta kažkas gražaus.
Didelę įtaką turi ir šalia esantis mylimas žmogus. Tu nori būt graži, nori stengtis ir matai, kokiomis žibančiomis akimis į tave tas žmogus žiūri. Ir tai – didžiausia paskata.“
Taip pat svarbus dalykas norint būti laimingu – sutari pačiam su savimi. Jei pavyksta susikalbėti su savimi, tikrai susikalbėsi ir su kitais.
„Svarbiausia – sutarti su savimi ir nebijoti keistis. Turi judėti pirmyn, nes vos tik tai daryti nustoji, pradedi judėti atgal. Turiu tokią nuostatą, kad gyvensiu 150 metų. Ir tai tikrai ne pokštas. Galvoje gyvena begalė planų, kurių greičiau tiesiog nepavyks realizuoti! Todėl dabar gyvenu savo jaunystės metus, – juokiasi Jurga. – Man neužtenka egzistuoti, noriu kokybiškai gyenti, dėl to turiu padaryti viską, kad gerai jausčiausi.
Juokauju, kad esu „noreika“ ir visada visko noriu. Norėjimas ir varo į priekį. Kažkada bandžiau priešintis savo smalsumui, nes kažkaip per vaikiškai tai atrodė. Paskui supratau, kad tai – viena iš kertinių savybių, kuri mane veda į priekį.“
