Likus kelioms dienoms iki šventės kalbinta Inga naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie įsimintiniausias praėjusių metų akimirkas, pokyčius, kuriuos atrodo savyje, bei prabilo apie veiklą, kurioje norėtų save realizuoti, jei ne koją pakišusi pandemija.
Prisiminė jautriausias praėjusių metų akimirkas
2020-uosius metus daugelis yra linkęs vertinti neigiamai, neva, tai vieni prastesnių metų. O štai Inga per šiuos metus išgyveno ir daugybę gražių, teigiamų akimirkų, kurios atmintyje liks dar ilgai.
Vis dėlto ji sutinka, kad kartu šie metai buvo ir visai kitokie – į daugelį dalykų tai Ingą privertė pažiūrėti visai kitu kampu: „Turbūt išmokau vertinti tuos paprastesnius dalykus, tą patį laiko leidimą lauke ar laiko leidimą su draugais, kompanijose, kas įprastai kasdienybėje atrodydavo normalu. O per pandemiją ėmiau elementariai ilgėtis draugų. Į paprastus dalykus, kurie atrodydavo kasdieniai, pradėjau žiūrėti kur kas labiau juos vertindama, o nevaržomos kelionės šiai dienai atrodo kaip laimingos pasakos pabaigos scenarijus.“
Paklausta, ar jaučiasi pasikeitusi per pastaruosius metus, Inga atviravo, kad labiausiai ją pakeitė motinystė. „Ji per pastaruosius 2 metus mane subrandino taip, kaip nesubrandino ankstesni 24 gyvenimo metai. Ji atskleidė man pačiai tokių jautrių ir gražių mano pusių, apie kurias pati nebuvau susimąsčiusi – negalvojau, kad tokia galiu būti. Manyčiau, kad motinystė mane labai stipriai keičia, priverčia suaugti, priverčia būti atsakingesne. Manau, su laiku ji tik dar labiau mane keis, o po to, kai vaikai užaugs, gali būti, jog bus priešingai – pamesiu galvą ir grįšiu į paauglystę“, – juokėsi I. Žuolytė.
Dėl pandemijos daugybės planų Ingai šiais metais įvykdyti nepavyko, tačiau ji tikisi, kad viskam nurimus, svajonės ir tikslai išsipildys: „Tikrai buvo svarbių įvykių, kurie dėl pandemijos neįvyko ir nusikėlė neaišku kuriam laikui, tačiau buvo dalykų, kurie įvyko, ir jie buvo labai svarbūs ir gražūs. Kokie buvo numatyti planai, kol kas norėčiau palikti paslaptyje, nes dar tikiuosi, kad visa tai išsipildys. Nesinori užbėgti įvykiams už akių ir neperšokus griovio sakyti „op“.
Vasarą įvyko ir plačiai tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir žiniasklaidoje aptartos įspūdingos Ingos ir jos mylimojo Adomo vestuvės. Dabar, po šventės praėjus jau 3 mėnesiams, žinoma moteris neslėpė negalinti patikėti, kaip greit praskriejo laikas. Tačiau visai neseniai šeima gražius prisiminimus atgaivino su draugais peržiūrėdami vestuvių vaizdo įrašą.
„Pati visa šventė buvo labai įsimintina, viskas praėjo labai sklandžiai, kompanija buvo labai smagi. Nė neišskirčiau labiausiai įstrigusio dalyko, nors, turbūt, sentimentaliausias buvo pačios priesaikos sakymas bažnyčioje, kuris privertė mane graudintis ir pačią. Kaip tik su kompanija neseniai žiūrėjome vestuvinio filmo peržiūrą, būtent tuo momentu, kai buvo rodoma priesaika, ir vėl susigraudinau. Man tai – jautriausias vestuvių momentas“, – kalbėjo ji.
Paklausta, ar dabar, atsigręžusi atgal, savo šventėje kažką keistų, Inga paminėjo tik vieną dalyką: „Rinkdamiesi bažnyčią, kurioje norėjome tuoktis, labiau kreipėme dėmesį į pačią bažnyčią, jos reikšmę ir sąsajas su mumis bei mūsų šeima, bet neatkreipėme dėmesio į kunigą. Galbūt, šiuo atveju, atidžiau rinkčiausi kunigą – pagal rekomendacijas, pasiklausyčiau, kaip jis veda mišias.“
Unikalus reiškinys, kuris vienija šeimą
I. Žuolytė neslėpė, kad organizuoti šventes jai be galo patinka, todėl ir gimtadienius stengiasi visuomet paminėti. Vis dėlto vieno jų, kaip sako ji pati, tikriausiai nebepranoks joks kitas.
„Tai – be konkurencijos 24-asis gimtadienis, nes likus valandai iki jo, susilaukiau savo sūnaus Gabrieliaus. Abejoju, ar koks gimtadienis man bepraspjaus šį“, – šypsojosi ji.
Būtent vaiko gimimą ji vadina ir pačia geriausia dovana: „Kai tai įvyko, buvo tikrai didelė staigmena. Mano tėtis yra gimęs spalio 25-ąją, aš esu gimusi spalio 25-ąją, o sūnus gimė likus valandai iki spalio 25-os. Man šis mūsų atvejis atrodo pakankamai unikalus.“
Ingos ir jos sūnaus gimtadieniai išties būna įspūdingi, o kaip atrodo kito šeimos vyro – Adomo – šventės? Į tai atsakydama I. Žuolytė juokėsi: „Adomas yra visai kitoks žmogus, negu aš. Turbūt todėl mes tiek metų ir esame kartu, nes vienas kitą papildome. Jis gimtadienių tikrai nešvęstų, jei neturėtų tokios žmonos, kaip aš, kuri, nori nenori, vis tiek tą gimtadienį suorganizuoja (juokiasi). Man patinka organizuoti renginius, šventes – aš taip save realizuoju. Manau, kad jei ne visa pandemijos situacija, aš renginių organizavimu užsiimčiau kur kas rimčiau, tačiau šiuo atveju belieka visas savo idėjas realizuoti savo ir artimųjų švenčių metu.“
Kadangi Adomas gimtadienio minėti nemėgsta, Inga stengiasi kasmet pasitelkti fantaziją ir savo mylimąjį nustebinti vis kitaip. „Pernai mes keliavome į Druskininkus neva pailsėti, o nukeliavus ten, tame pačiame viešbutyje mūsų iš tiesų laukė draugų kompanija. Pernai jo gimtadienį paminėjome 6-iese, draugų kompanijoje, o kaip bus šiemet – dar neatskleisiu, bet minčių galvoje jau turiu. Pamatysime vėliau!“ – šypsojosi ji.
