Jos istorija sukrėtė užsienio žiniasklaidą.
Yolande užaugo Didžiojoje Britanijoje, ne itin religingoje šeimoje. Save ji apibūdina kaip bet kurią kitą paauglę mergaitę, iki kol jai nesuėjo 15 metų. Tuo metu jos brolis Adamas ėmė patirti šizofrenijos priepuolius ir tai tapo didžiule našta visai šeimai.
„Kadangi jį dievinau, tai man buvo siaubinga, o ypatingai dėl to išgyveno mano mama“, – prisiminė Y. Brener.
1981-aisiais, kai moteriai buvo 17 metų, ji persikėlė iš Windsoro gyventi į Londoną. Čia ėmė studijuoti menus ir filmų kūrybą, o po kurio laiko ėmė dirbti pagal specialybę. Ir nors profesinis Yolande kelias klojosi neblogai, ji vis dar labai išgyveno dėl savo brolio psichinės sveikatos, o taip pat tuo metu susitikinėjo su vaikinu, vardu Edwardas, kuris nenorėjo įsipareigoti, nepaisant to, kad jiedu artimai bendravo 3 metus.
1990-aisias, kurdama filmą, ji paėmė interviu iš vyro, vardu Andreas, kuris tuo metu dirbo Gyvenimo Principų Studijų centre. „Šis centras atrodė vieta, kurioje žmonės sužinojo daugiau apie filosoiją, o kai čia apsilankydavau, vyrai ir moterys būdavo kukliai apsirengę ir visuomet šypsodavosi. Andreas man parodė vaizdo įrašą apie sunkų žmonių kelią į laimę. Jis man labai patiko, tad norėjau išgirsti daugiau“, – pasakojo Y. Brener.
Tiesa, tuo metu Yolande pripažino nesupratusi, kad minėtas centras turėjo vieną tikslą – užverbuoti žmones įstoti į Suvienijimo Bažnyčią. Tuo metu šis kultas turėjo jau 5 mln. narių iš viso pasaulio. Kultas gimė Korėjoje, Reverend Sun Myung Moon, kurio pasekėjai tikėjo Mesiju. Visa tai Yolande itin intrigavo.
Įdomu tai, kad moteris viską slėpė nuo savo draugų, nors tuo metu, kaip pripažino pati, jai jau buvo išūžtos smegenys. Netrukus viena moteris jai pažadėjo, kad jei ji savo gyvenimą paskirs minėtam kultui, jos brolis Adamas išgis nuo šizofrenijos.
„Nieko nesakiusi savo draugams ar mylimajam, susipakavau daiktus ir savo senąjį gyvenimą palikui praeityje. Mane nuvedė į butą Londono centre, konfiskavo drabužius, nes jie nedengė pečių ir kelių, ir atėmė mano knygas“, – prisiminė Yolande.
„Per pirmą maldos sesiją kitą dieną, visi žmonės verkė ir trankė žemę melsdami, kad Adamas pasveiktų ir mano seksualinės nuodėmės būtų atleistos. Nebuvau pasileidusi, bet seksas prieš vestuves ten buvo draudžiamas“, – toliau pasakojo ji.
Yolande pripažino tikėjusi, kad visi šie žmonės turi jai reikalingus atsakymus, todėl ji netgi nusiskuto plaukus, mat buvo teigiama, kad tokiu būdu atsikratys visos blogos energijos. „Atrodė, kad mano gyvenimas pagaliau įgavo prasmę, man nebereikėjo rūpintis, jog nebūsiu sėkminga ar mylima. Viskas, ko man reikėjo, buvo tikėjimas“, – sakė ji.
Ir nors Yolande draugai, sužinoję, kam ji paskyrė savo gyvenimą, bandė ją nuo to atkalbėti, niekas negelbėjo – ji šventai tikėjo, kad jai gali padėti tik minėtas kultas.
„1991 metais judėjimas mane išsiuntė į Niujorką, kur turėjau verbuoti praeivius, o ten būdama išgirdau, jog kulto išradėjas Seule ketina iškelti masines vestuves, kuriose man ras idealų vyrą“, – pasakojo moteris.
Tiesa, visas kitas gyvenimas ėmė panašėti į pragarą – visi turėjo nuolat melstis, o miegoti būdavo leidžiama ne daugiau 3 valandų.
Tada, po metų, Yolande sužinojo, kad jai išrinktas idealus vyras – 28 metų Gabrielius iš Ekvadoro. Ir nors pamačiusi jo nuotrauką moteris išsigando, mat suprato, jog turės tekėti už visiškai nepažįstamo vyro, ėmė save įtikinėti, kad to nori Dievas.
Ir nors su Gabrieliumi ji susitiko oro ruoste, pakeliui į Seulą, pora beveik nešnekėjo. Tačiau po kelių dienų, stovint stadione su 60 tūkst. pat kitų porų, ji ištarė vyrui lemtingąjį „taip“.
Pagal Susivienijimo judėjimą susituokusios poros turi laukti metų metus, kol gali vienas kitą paliesti, ką jau kalbėti apie lytinį aktą. Todėl grįžus į Niujorką, ji ir Gabrielius ėmė gyventi skirtingus gyvenimus – Yolande netgi pamiršo, kad turi antrąją pusę.
1994 metais pagal kulto nurodymą, jiems buvo nurodyta permiegoti bei kartu apsigyventi, o netrukus moteris dar ir pastojo.
„Man Gabrielius rūpėjo, tačiau niekuomet nesijaučiau jį įsimylėjusi. Kai gimė mūsų dukra, aš nusprendžiau pasimatyti su savo šeima, su kuria nebendravau 5 metus. Juos sutikti buvo nuostabu, ir nors mano brolis vis dar sirgo, mano smegenys buvo tokios praplautos, jog mano mama nė nemėgino manęs perkalbėti, kad mesčiau kultą“, – sakė ji.
Tiesa, pirmosios abejonės Yolande užkulupo tada, kai ji susidūrė su abejonėmis, ar nori, kad jos dukra taip pat prisijungtų prie kulto. Kai gimė poros sūnus, Yolande ėmė dar lanbiau nerimauti.
„Metų metus tikėjau, kad mano brolis nesveiksta todėl, jog aš nepakankamai meldžiuosi. Vėliau ėmiau suvokti, jog tai, kad prisijungiau prie bažnyčios, jo neišgydė. Tiesą pasakius, tai padarė tik tai, jog negalėjau pati jo palaikyti“, – kalbėjo Yolande.
Abejonių vejama Yolande netrukus susirado darbą „MTV“, o tai jai suteikė galimybę ir vėl pažvelgti į tikrą pasaulį, o netrukus jos ir Gabrieliaus santuoka subyrėjo. Bažnyčios nuomonė, Y. Brener buvo tikra nevykėlė, todėl netrukus, pasiėmusi vaikus, ji grįžo į normalų gyvenimą.
Dabar, būdama nepriklausoma moteris, Yolande gyvena kitaip ir savo vaikus augina būti nepriklausomais. Deja, jų tėvas vis dar priklauso minėtam judėjimui.
„Bandžiau eiti į pasimatymus, tačiau tinkamo vyro dar nesutikau, o kadangi man yra 55 metai, manau, kad niekuomet ir nebesutiksiu. Nesigailiu savo priimtų sprendimų, nes susilaukiau nuostabių vaikų. Tačiau jaunesnei sau norėčiau pasakyti, kad nuotykių ištroškusios sielos negalima sugniuždyti – buvau gera tokia, kokia buvau“, – sako Yolande.
