„Buvau tokia putlutė mergaitė, mėgdavau valgyti skaniai ir nemažai, bet atėjo paauglystė, norėjosi atrodyti kitaip, gražiau, nešioti gražesnius drabužius. Na, ir teko susirūpinti. Būdama18 metų aš visą laiką galvoju apie save, kaip nepapilnėti ir taip prasidėjo dietų maratonas“, – laidoje pasakos buvusi dainininkė Milisandra Kvaraciejūtė-Radzevičienė.
Nors medikai nuolat kartoja, jog dažnos dietos ir jų kaitaliojimai gali išsekinti imuninę sistemą ir išbalansuoti žarnyno veiklą, Milisandra jų išbandė ne vieną ir visos buvo nesėkmingos.
„Kai neturėjau šeimos ir gyvenau nepriklausomą, laisvą, linksmą gyvenimą, tai pasiekiau tokią ribą, kad užlipus ant svarstyklių pamačiau, jog sveriu 104 kilogramus. Privalėjau kažko griebtis. Per pusantrų metų aš numečiau 44 kilogramus. Aišku, būdavo tokių tarpų, kai keli kilogramai sugrįždavo. Svoris ėmė šokinėti, pablogėjo miegas, prasidėjo nuotaikų kaitos, sutriko žarnyno veikla“, – laidoje „Sveikas rytojus“ pasakos žinoma moteris.
Anot Lietuvos dietistų asociacijos valdybos pirmininkės, dviejų knygų autorės, žinomos sveikos mitybos ekspertės Vaidos Kurpienės, antsvorio turintys žmonės dukart daugiau rizikuoja susirgti virusinėmis ligomis, diabetu, sąnarių, odos, širdies, virškinamojo trakto negalavimais ir net onkologinėmis ligomis. Šiame užburtame rate ypatingą vietą užima mityba ir žarnynas, nuo kurio didžiąja dalimi priklauso imuniteto stiprybė.
„Jeigu žarnynas yra pavargęs, tai ten sutrinka labai daug dalykų. Didėja žarnyno pralaidumas, reiškia, gali patekti ne visai tai, kas turėtų patekti. Blogiau pasisavinami įvairūs mikroelementai ir įvairios medžiagos, blogiau virškinamas maistas, o tai reiškia, kad mes gauname mažiau naudos iš to maisto. Užkietėja viduriai, prasideda uždegiminiai procesai – daug bėdų atsiranda“, – laidoje pasakos Lietuvos dietistų asociacijos valdybos pirmininkė, sveikos mitybos ekspertė V. Kurpienė.
Žarnynas yra tarsi antrosios žmogaus smegenys. Jame yra daugiau nei šimtas milijardų nervinių ląstelių. Tai yra daugiau nei galvos ir nugaros smegenyse. Svarbus dalykas jame – mikrobiota, kurią sudaro gerosios ir blogosios bakterijos. Valgydami joms parūpiname maisto, o jos mums
padeda suvirškinti ir įsisavinti tai, ką suvalgome. Jos gamina hormonus, vitaminus, neutralizuoja toksinus ir treniruoja imuninę sistemą, todėl netinkama mityba ir dietos gali sukelti rimtų bėdų.
„Nuo to, ką valgome, labai priklauso, kokios bakterijos gyvena mūsų žarnyne. Jeigu valgome mažai daržovių, tai tų gerųjų bakterijų pasigamina labai mažas kiekis ir tada trinka imunitetas, net ir svoris greičiau auga“, – laidoje kalbės sveikos mitybos ekspertė V. Kurpienė.
Organizmą reikia papildyti gerosiomis bakterijomis, kurios kitaip dar vadinamos probiotikais. Jungtinės Karalystės mokslininkai sukūrė probiotikus, kurių sudėtyje yra net dešimt milijardų kolonijas sudarančių vienetų iš penkių Lactobacillus probiotinių bakterijų štamų, prebiotiko inulino ir vitamino D.
Šie probiotikai pernai buvo pasirinkti Jungtinės karalystės Nacionaliniam mitybos intervencijos Phyto-V Yourgut tyrimui, kuriuo buvo nustatyta probiotikų nauda sergantiems ir jau persirgusiems COVID-19 liga. Taip pat, buvo nustatyta, kad didžiausią naudą galima gauti probiotikus vartojant kartu su natūraliais polifenoliais, esančiais augalinės kilmės produktuose, nes kartu jie dar efektyviau didina žarnyno mikrobiotą, kuri palaiko žarnyno funkcijas.
„Aš prieš porą metų pajutau, kad svoris priklauso ir nuo žarnyno veiklos. Kai pradėdavau dietas, visada jausdavau šalutinius poveikius, kaip vidurių užkietėjimas, odos bėrimai ar pilvo maudimas. Iš tikrųjų, tai man tos dietos buvo kankynė, nes vis vien norėjosi įvairesnio maisto. Kreipiausi į dietologę, ir ji man sudėliojo mitybos planą“, – laidoje pasakos verslininkė M. Kvaraciejūtė-Radzevičienė.
Specialistai Milisandrai paaiškino, kokį svarbų vaidmenį reguliuojant kūno svorį turi žarnynas ir darni jo veikla.
„Ėmiau domėtis viskuo, kas tiktų mano žarnynui, nes supratau kaip tai reguliuoja ir svorį. Pasitarusi su medikais ir vaistininkais, išsirinkau britų moksliniais tyrimais pagrįstus papildus, sudarytus iš brokolių, granatų, ciberžolių ir žaliosios arbatos“, – laidoje apie sprendimą vartoti polifenolius kalbės buvusi dainininkė Milisandra.
Žymus Kembridžo universiteto onkologas, profesorius Robertas Thomas, jau ne vieną dešimtį metų tiria gyvenimo būdo, mitybos ir fizinės mankštos poveikį onkologinių bei kitų lėtinių ligų gydymui, savijautai ir gyvenimo kokybei. Jo vadovaujami Jungtinės Karalystės mokslininkai surado būdą padėti ne tik sergantiems vėžiu, bet ir kenčiantiems dėl sutrikusios žarnyno veiklos, augančio svorio, kylančių alergijų ar lėtinių uždegimų, kurie netramdomi gali daryti įtaką imuniteto atsparumui.
Atsakymą Didžiosios Britanijos mokslininkai rado natūraliose augalinėse medžiagose, ypač polifenoliuose. Atlikę Nacionalinį Pomi-T klinikinį tyrimą, jie įrodė, kad tinkamai suderinti skirtingų augalų polifenoliai, koncentruoti vienoje kapsulėje, slopina ne tik vėžio žymenų augimą, bet ir patį vėžį bei organizmo uždegiminius procesus. Šios kapsulės sudarytos iš ypač daug
polifenolių turinčių keturių visadalių produktų – granatų vaisių su žieve ir sėklomis, brokolių žiedynų ir žiedkočių, žaliosios arbatos ekstrakto ir ciberžolių šakniastiebių.
Žavingoji Milisandra džiaugiasi atradusi būdą, kaip ne tik turėti dailias kūno formas, bet, svarbiausia, ir sveiką organizmą. Verslininkė ragina visas moteris įsiklausyti į savo kūną ir ne stačia galva pulti į alinančias dietas, o pagalbos ieškoti pas specialistus bei pasikliauti tik moksliniais tyrimais patvirtintais būdais, padedančiais ne tik kovoti su antsvoriu, bet ir puoselėti žarnyno sveikatą.
Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!
