Ryškios šviesos tamsioje ankštoje patalpoje, rūstūs, įtampą keliantys žvilgsniai ir intensyvūs klausimai. Štai taip daugelis įsivaizduoja pokalbius su slaptosiomis tarnybomis. Kaip iš tiesų atrodo pokalbiai su žvalgybos pareigūnais, žino tik jie ir jų apklausti asmenys, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda siūlo priimti paties Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento rengtas žvalgybos įstatymo pataisas.
Seimui siūloma įteisinti privalomą prevencinį pokalbį su žvalgybos pareigūnais. Kitaip tariant, žmogus, gavęs kvietimą iš VSD ir nesusitikęs su pareigūnais, galėtų būti baudžiamas nuo 90 iki 140 eurų. VSD direktorius Darius Jauniškis ramina, kad tokių pokalbių kasmet vyksta vos keliolika, tai nėra masinis reiškinys. Ir tai esą daroma dėl pačių žmonių saugumo.
Pasak D. Jauniškio, prevenciniam pokalbiui kviečiami tik tie, kurie yra priešiškų valstybių akiratyje, kuriems gresia verbavimo pavojus, o patys apie tai esą nežino. Pokyčius diktuoja nuolat besikeičianti ir kaistanti geopolitinė sitaucija.
„Būna atvejų, kai žmonės piktybiškai neina. Tada, matyt, reikia tą prievolę uždėti, kad turėtumėme tą galimybę pasišnekėti. <...> Kartais žmonės iš nesupratimo neina ar dėl tų senų stereotipų“, – sako VSD direktorius Darius Jauniškis.
Dalis Seimo narių tokį prezidento siūlymą vertina atsargiai. Štai valstietė Agnė Širinskienė prakalbo ir galimą žmogaus teisių suvaržymą, mat pataisose esą aiškiai neišdėstoma, kaip asmenys, su kuriais žvalgybininkai norėtų pabendrauti, būtų apie tai informuojami ir kaip jiems būtų pritaikomos sankcijos.
„Kai yra prevenciniai iškvietimai, kaip ir bet kokia kita intervencija į žmogaus teises, ji turi būti labai aiškiai sureguliuota. Tai būtent teisinio reguliavimo, aiškumo prezidento pasiūlymuose ir nėra“, – pasakoja Seimo narė Agnė Širinskienė.
Opozicija svarsto apie papildomą didesnę kontrolę pačiai žvalgybai – esą reikėtų ombudsmeno. Toks asmuo tarsi nešališkas arbitras stebėtų, ar tarnybos nepažeidžia žmogaus teisių.
„Stiprinamas žmogaus teisių aspektas ir sritis, nes dabar atrodo, kad viskas vyksta žmogaus teisių suvaržymo kaina ir tai, žinoma, nėra ta kaina, kurią mes norėtumėme mokėti už, kad ir saugesnę, valstybę“, – teigia Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Prezidento patarėjas, buvęs VSD pareigūnas Aistis Razma tikina, kad asmuo, sudominęs tarnybas, būtų informuojamas raštu, su juo būtų tariamasi, kokiu metu ir kokioje vietoje jam būtų patogiausia susitikti, tad tarnybos atsižvelgtų į žmogaus pageidavimus. Jei neatvykimas be pateisinamos priežasties sutartu laiku kviečiamam asmeniui galėtų užtraukti baudą, užverbuoto asmens lauktų baudžiamoji atsakomybė.
„Tokiu atveju žmogus gali pasakyti, kad aš nežinojau, manęs niekas neperspėjo, niekur tai nefiksuota. Tai prevencinis pokalbis kaip teisiškai įtvirtintas instrumentas duotų departamentui teisę parodyti, kad žmogus buvo perspėtas geranoriškai“, – kalbėjo prezidento patarėjas Aistis Razma.
Be privalomų prevencinių pokalbių Žvalgybos įstatymo pataisose yra numatytos ir kitos naujos galios tarnyboms: žvalgybininkai be teismo sprendimo galėtų prašyti bankų pateikti konkrečių žmonių sąskaitų istorijas bei tikrinti kitus asmens dokumentus. Taip pat vykdyti administracinius sulaikymus, jei to prireiktų. Teisininkas Laurynas Pakštaitis mano, kad tokios teisės yra perteklinės ir atskleistų daugiau informacijos apie pačių tarnybų veiklą, kuri iš esmės turėtų būti slapta.
„Ta žvalgyba – ne viešas dalykas, kai kuriais atvejais gali tapti vieša. Kalbama apie tai, kad žvalgybos darbuotojai, pačios institucijos turi būti anonimiškos, nežinomos, o dabar išeina, kad institucijos turi labai karštą norą kažką pasikviesti, įspėti, o jei kažką pažeidžia – nubausti“, – sako advokatas Laurynas Pakštaitis.
Įstatymo pataisose rašoma ir apie žvalgybos institucijų valdomų bei naudojamų teritorijų ir jose esančių statinių apsaugą nuo svetimos akies. Tai yra būtų draudžiama filmuoti, fotografuoti, taip pat virš jų ir 200 metrų spinduliu vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius.
