Ruonio Kajaus baseiną atkeliauja pirmasis artėjančių Kalėdų patiekalas – sušaldytų žuvų tortas. Šventiniai pusryčiai patiekiami kiek vėliau, tad ruonis nustebęs žvalgosi ir purkštauja.
Ruonis plaustą stumdo ratais po baseiną ir vis bando atsikąsti ledinių vaišių. Jis lepinasi keliais kilogramais strimėlių ir Atlanto silkių.
„Šaldom maistą, šaldom žuvį, kažkur pakabinam, paslepiam, kad gyvūnėliui tą dieną būtų daug įdomiau ir kalėdinė dvasia ir juos paliestų“, – sako gyvūnų prižiūrėtojas Martynas Adomaitis.
Dovanų pilnos dėžės keliauja ir į kitų gyvūnų voljerus. Daržoviniais žaisliukais išdabinta eglute bėgiodami aplink ir tarsi dūkdami ilgai mėgaujasi Kinijos muntjakai. Bet paragauti skanumynų išdrįsta kai nieks nemato.
Lamos vos išleistos iš aptvaro, kaip mat atskuodžia pažiūrėti, kokia kalėdinė dekoracija puošia jų voljerą. Ir čia visi šventiniai skanėstai kaip mat nurankiojami.
„Lamos – labai smalsūs gyvūnai, jos nematė kaip joms šią dovaną darė darbuotojai, joms čia buvo staigmena, bet prie tų staigmenų jos yra tikrai pripratę. Žinojo, kad tai bus kažkas įdomu, greičiausiai skanu“, – pasakoja kanopinių žinduolių skyriaus vedėja Rimgailė Pėtelytė – Brazaitienė.
Visi papuošimai kanopiniams tik natūralūs ir valgomi, kad dėl netinkamo maisto virškinimas nesutriktų.
„Pagrindinis pojūtis pas kanopinius yra per skonio receptorius. Tai tos vaišės, dovanos Kalėdinės, pas mus yra valgomos: kaip matot, morkytės, obuoliukai, kopūsto lapai. Netgi tie pririšimai jie yra iš natūralių – tai iš šieno padaryti pririšimai, nenaudojam jokių sintetinių medžiagų, viskas yra normalu, kas yra suvalgoma, suvirškinama“, – teigia R. Pėtelytė – Brazaitienė.
Plėšrūnams dovanos kiek spalvingesnės. Prižiūrėtojas du sultingos mėsos gabalus deda į įvairiaspalviu popieriumi apvyniotas dėžes pūpsančias ant kelmo tigrės voljere.
„Beždžionės, liūtai, tigrai yra išrankūs ir jie jaučia, ką jie gali valgyti, niekada nevalgo nieko, kas neskanu ir nevalgoma. Tai mums gal lengviau su gyvūnais, nes jie nedrasko ir nevalgo dėžių ir plastmasių“, – kalbėjo M. Adomaitis.
Dovanas dar ir kanopinių gyvūnų vilna papuošia, nes šis kvapas vilioja plėšrūnę. Tigrė dovanas apuosto, nusitempia stilizuotą zebrą, bet išpakuoti lauktuvių neskuba.
„Matau voljere bėgioja, laukia, kad mes išeisim, turbūt noras didelis tą dovanėlę išpakuoti, jai ten įdėta jautiena, į dieną ji gauną 8 kg jautienos mėsos su kaulu“, – sako Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė.
O sugalvoti ir paruošti kelis šimtus dovanų – nemenkas iššūkis.
„Maišai turi būti medvilniniai, negali būti sintetika, prikišam stipriai šieno, raudonėlio, cinamono, visokių kvapų, ir jie tada žaidžia, gaunasi kaip kamuolys, stengiamės daryti tas dovanas skirtingas, nes jiems atsibosta“, – pasakoja A. Grebliauskienė.
Anksčiau gelbėdavo savanoriai, tačiau karantino metu ir pagalbininkai, ir lankytojai į įstaigą neįleidžiami. Zoologijos sodo darbuotojai sako, kad žmonės domisi, ką galėtų padovanoti gyvūnams – tad parengė reikalingų priemonių sąrašą.
„Tame sąraše galima rasti įvairių daiktų, tai ir nesūdyti riešutai, draskyklės, tilteliai įvairūs, žaislai ir užimtumo priemonės, daugiau galite apie tai paskaityti mūsų tinklapyje ir socialiniuose tinkluose“, – teigia komunikacijos skyriaus vedėja Dovilė Ežerinskienė.
Įvairiausias šventines staigmenas gyvūnai voljeruose ras iki pat Kalėdų.
