Valdantieji atkerta, kad tai būtų per didelis valstybės kišimasis, o darbdaviai aiškina, kad šiuolaikinės įmonės ir be politikų nurodymų rūpinasi darbuotojų sveikata. Profsąjungos tikina, kad politikai turėtų ne gerintis rinkėjams pavienėmis iniciatyvomis, o tiesiog pailginti įprastas atostogas.
Panevėžietė Elvyra – ką tik po gydomojo masažo procedūrų. Į polikliniką ji atskubėjo per pietus: „Stengiuosi, kad tai būtų ar pietų pertrauka, ar po darbo. Stengiuosi visaip. Nepažeisti darbo.“
Panašiai nenuskriausti ir darbovietės, ir savo sveikatos bando ir daug kitų pacientų:
„Su laisvadieniais derinu. Slenkantis grafikas.“
„Reikia, kad kas pakeistų, ne taip paprasta ir darbe. Ir darbdaviui sunku.“
Patiems gydytojams tai irgi kasdienybė – darbingo amžiaus pacientai poliklinikas užplūsta anksti rytais arba po darbo. Arba išvis prašo vizitą pas medikus priderinti prie savo darbo grafiko.
„Pasitaiko atvejų. Prisitaikom prie pacientų, jie prašo priimti tuo metu, kai jiems patogiau. Be abejo, sprendžiam kartu kažkaip“, – sako gydytoja Valentina Gataveckienė.
Socialdemokratas Linas Jonauskas siūlo šią problemą spręsti nauju būdu – įteisinti papildomas penkias dienas atostogų, kurias darbuotojai leisti galėtų sveikatai gerinti. Tai esą praverstų ir užklupus ūmiems negalavimams.
„Tarkim, sunkūs menstruacijų skausmai, migrena ir t.t. Žmonės tiesiog turėtų galimybę gauti apmokamų atostogų, už kurias nereikėtų atsiskaityti darbdaviui ir jas galėtų pasiimti valandą prieš darbą“, – teigia L. Jonauskas.
Pagrįsti šio prašymo darbuotojui nereikėtų. Ir tai nereiškia, kad būtinai reikėtų keliauti darytis tyrimų ar procedūrų – sveikatos atostogos apimtų bet ką, kas tik žmogui leidžia pasijusti geriau.
„Tai yra laikas, skirtas sau. Net ir poilsis, fizinis aktyvumas, kažkur praleistas laikas gamtoje būtų atostogos. Tikrai nereikėtų už tą laiką atsiskaityti“, – aiškina L. Jonauskas.
Gyventojai tokiam siūlymui pritartų:
„Jeigu būtų tokios dienos skirtos, aš jomis pasinaudočiau. Ramia sąžine pasinaudočiau.“
„Būtinai. Įtemptas darbas, darbo stažas dėl pensinio amžiaus didelis, jauni žmonės dirba dideliais krūviais.“
„Per išeigines niekas gi neveikia. O darbo metu – kad išleistų viršininkai.“
„Kartais reikia vykti į kitą miestą atlikti tyrimus, tai užtrunka.“
„Pensija tolėja, mes senstam, intensyviai dirbti reikia.“
„Dabar labai lankstūs darbdaviai, mūsų darbovietėje tikrai nesiskundžiu.“
„Ta priemonė kaip tik būtų labiau patraukli tiems, kuriems po gero savaitgalio sunkiai sekasi pasiekti darbo vietą“, – sako komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui tokie užmojai ne tik kelia šypseną. Esą Trišalė taryba jau dėl vieno papildomo mamadienio negeba susitarti, tad susiderėti penkias papildomas dienas visiems darbuotojams skamba nerealiai. Be to, šiuolaikiški darbdaviai esą ne tik išleidžia pavaldinius sveikatos procedūroms, bet ir padengia dalį išlaidų.
„Abonentai į sporto klubus ar privatus sveikatos draudimas. Tai užmetus papildomą naštą darbdaviams būtų pernelyg didelis valstybės kišimasis“, – teigia M. Lingė.
„Idėja, kad žmonėms reikia daugiau poilsio, yra gera. Tik pasirinktas kelias ne visiškai konkurencingas, kad darbdavių sąskaita nori“, – kalba darbdavių atstovas Danas Arlauskas.
Darbdavių konfederacijos vadovas antrina, kad geresnes sąlygas sukurs didėjanti verslo konkurencija dėl darbuotojų.
„Be jokio įstatymo viskas susidėlios. Trumpesnė darbo diena, trumpesnė savaitė, papildomos dienos prie atostogų. Viskas tai vyksta normaliai“, – sako D. Arlauskas.
O štai profsąjungos, nors ir palaiko iniciatyvas dėl papildomo poilsio, vadina jas politikų noru pasigerinti prieš rinkimus. Problemas esą išspręstų visai kitas kelias.
„Niekas nekelia klausimų dėl kasmetinių atostogų, kurių turime tik minimumą, lyginant su ES. Norėtųsi, kad Seimo nariai teiktų iniciatyvas ilginti kasmetines atostogas“, – teigia profsąjungų vadovė Inga Ruginienė.
Lietuviai per metus atostogauti gali 20 darbo dienų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 25.
„Daugelis darbuotojų pasisako, kad jie norėtų turėti laisvę rinktis, kada pasiimti atostogas, dėl kokių priežasčių ir kaip jas išnaudoti“, – sako I. Ruginienė.
Jonauskas savo Darbo kodekso pataisą Seimui pateikti tikisi dar šį mėnesį.