Tirtanti ir dažniausiai akis nudelbusi mamyte „Beglobio“ prieglaudos darbuotojų vadinama kalytė buvo rasta lentpjūvėje. Ją prižiūrintys darbuotojai mano, kad greičiausiai kalytė buvo mušta, nes visko bijo. „Beglobio“ vadovė Danutė Navickienė sako, kad tokių gyvūnų prieglaudoje – ne vienas ir visi jie vienaip ar kitaip yra nukentėję nuo žmogaus.
„Visai neseniai buvo pririšta šunytė, kuri visiškai buvo, na, tiesiog onkologinė liga ir tiesiog buvo augliuose. Visa šunytė, visas pilvas buvo augliuose, tai faktas, kad jos negydė, faktas, kad jos neprižiūrėjo ir čia taip pat yra žiauru gyvūno atžvilgiu neteikti jam medicininės pagalbos“, – pasakoja D. Navickienė.
O žmonės, kurie žiauriai elgėsi, suluošino ar nužudė gyvūnus ir netinkamai su jais elgėsi ne vieną kartą, anot Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės, teisės laikyti gyvūnus turėti negali. Seimo narė sako, kad pagal šiuo metu egzistuojančius galiojančius įstatymus, asmuo vieną dieną gali žiauriai elgtis ar net nužudyti gyvūną, o kitą dieną jau įsigyti naują, dėl to reikia įstatymo, draudžiančio tą daryti.
„Visam laikui tokio draudimo negali būti. Konstitucijai prieštarautų jis, tačiau svarstoma yra tarp dviejų, penkerių metų. Jeigu ypatingai sunkiais atvejais, jau pagal baudžiamąjį kodeksą galėtų būti teismo sprendimu iki 10-ies metų“, – teigia I. Pakarklytė.
O Kolto, kurį šeimininkė atidavė į prieglaudą, nes jis jai buvo per didelis, ar jokio kito šuns, anot „Beglobio“ vadovės, gyvūnų skriaudikams negalima leisti įsigyti niekada, nes tokie žmonės nesikeičia. Ir nors siūlymas drausti žmonėms, žiauriai besielgusiems su gyvūnais, įsigyti naują augintinį yra sveikintinas, bet jis, pasak prieglaudos vadovės, būtų tik popieriuje, nes valstybinės institucijos nėra suinteresuotos pastebėti netinkamą elgesį su gyvūnais.
„Kas fiksuos, kas seks, kad tas žmogus nebeįsigytų kito augintinio ir jo nekankintų? Kokia institucija seks tą žmogų?“, – sako D. Navickienė.
O kol kas pranešimus apie netinkamą, žiaurų elgesį su gyvūnais ir kontrolę vykdo priima ir kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pernai tokių pranešimų tarnyba gavo per tūkstantį. Dalį jų sudarė skundai apie asmenis, pas kuriuos jau teko važiuoti ir anksčiau prieš tai.
„Dažniausiai atsitinka taip, kad tie asmenys jau būna įsigiję visiškai kitus gyvūnus ir taip pat su tais gyvūnais elgiasi jie netinkamai“, – komentuoja valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Egidijus Mecelis.
Kas kontroliuos draudimą skriaudikui gyvūną įsigyti dar kartą, klausimų kyla ir policijai. Keblumų ir ginčų gali kilti ir dėl to kelti ir tai, kaip nustatyti gyvūno šeimininką, nes, anot policijos atstovų, tikėtis, kad visi gyvūnai šiemet bus privalomai paženklinti, yra naivu.
„Įsivaizduokim, gyvena 4 asmenų šeima bute ir vienam iš jų yra uždrausta laikyti gyvūnus, tai taip, jis sakys gyvūnas ne mano, bet lygiai taip pat priklauso kitam šeimos nariui, tai su tuo gyvūnu gali daryti viską ir čia niekas nesukontroliuos tokių dalykų“, – kalba policijos departamento atstovas Mindaugas Akelaitis.
O kol kas sukontroliuoti žmones, kurie netinkamai elgiasi ar žaloja gyvūnus, galima tik baudomis. Jos, tiesa, yra didesnės nei už žmogaus sužalojimą per eismo įvykį. Štai, pavyzdžiui, bauda už žiaurų elgesį su gyvūnu jį kankinant ir gresiant mirčiai, skriaudikui padarius tą pakartotinai, užtrauktų atsakomybę nuo 2900 iki 6000 eurų.
