Žinomas Vilniaus advokatas Laimonas Marcinkevičius, ne kartą kalbėjęs televizijos laidose ir priklausantis kelioms tarptautinėms organizacijoms, kaltinamas seksualiniu smurtu prieš nepilnamečius. Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjamos 2 baudžiamosios bylos.
Tačiau kaltinimai advokatui pateikti seniau, tik prokuratūra nuo visuomenės įtariamą pedofiliją slėpė, o istorijas paviešino „Delfi“ žurnalistas Dainius Sinkevičius, į kurį kreipėsi viena iš nukentėjusios, galimai advokato išprievartautos 2021-aisiais 14-metės mergaitės šeimų.
Žurnalistas pasakoja, kad pirmoji istorija įvyko vienoje stovykloje šalia Klaipėdos dar 2018-aisiais.
„3 mergaitės papasakojo, kaip jisai lindo prie jų ir ta istorija tuo ir baigėsi. Žiniasklaida parašė, pašnekėjo, kad kažkoks teisininkas iš Vilniaus darė tokius neleistinus veiksmus“, – sako D. Sinkevičius.
Dabar, kai istoriją jau paviešino žurnalistas, Vilniaus apygardos prokuroras faktą, kad minimas advokatas kaltinamas jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimu, patvirtino. Beigi papasakojo naujų detalių. Toje pačioje byloje advokatui pateikti ir kitokie kaltinimai.
„Vilniaus apygardos prokuratūra 2020 metų gruodį perdavė baudžiamąją bylą į teismą, kurioje minėtas asmuo buvo kaltinamas vaiko išnaudojimu pornografinei produkcijai, pornografinių nuotraukų laikymu, kur vaizduojamas vaikas. Ir 3 epizodų, kur yra jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimas“, – teigia Vilniaus apygardos prokuroras Julius Rėksnys.
Aiškėja, kad jau pirmąjį vaikų tvirkinimo epizodą, prokurorams nuslėpus nuo visuomenės, advokatas niekieno netrukdomas 2021-aisiais nuvyko į kitą vaikų ir suaugusiųjų sporto stovyklą Trakų rajone.
„Jam ir buvo ta galimybė suteikta toliau važinėti po stovyklas. Niekas nieko nežino, jis atvažiuoja ir gali daryti ką nori“, – sako D. Sinkevičius.
Žurnalistui Sinkevičiui apie tai, kas vyko stovykloje, papasakojo nuskriaustos mergaitės, kuriai tuo metu buvo 14 metų, šeima.
„Toje stovykloje jis naktį atėjo pas vieną mergaitę ir dabar yra kaltinamas seksualiniu prievartavimu. Ta mergaitė po to kitą dieną papasakojo savo draugei, ji buvo išsigandusi, labai bijojo. Vaikas – pasimetęs, jai prieš kelis mėnesius buvo sukakę tik 14 metų“, – pasakoja žurnalistas.
Anot D. Sinkevičiaus, nukentėjusios, galimai išprievartautos 14-metės mergaitės šeima, į jį kreipėsi, nes prarado viltį, kad advokatas gali būti nuteistas. Esą baudžiamoji byla į teismą atiduota daugiau nei prieš metus.
Per tą laiką teismas apklausė tik kelis liudytojus. Advokatas Marcinkevičius bandė nušalinti valstybinį kaltinimą palaikančią prokurorę. O bylą prieš tai gavusi teisėja išėjo į pensiją.
Susisiekti su advokatu Marcinkevičiumi nei TV3 žinioms, nei žurnalistui Dainiui Sinkevičiui nepavyko.
„Žinau tik tai, kad jis mano užklausas gavo ir per kitus asmenis bandė reikalauti, jog jo asmens duomenys nebūtų viešinami“, – sako žurnalistas.
Vilniaus apygardos prokuroras Julius Rėksnys, paklaustas apie tai, kodėl 2018 metų istoriją prokuratūra nuo visuomenės nuslėpė, todėl advokatas Marcinkevičius ramiai toliau netrukdomas vyko į kitą vaikų stovyklą, kur kitą mergaitę galimai jau išprievartavo, aiškina neva, informacija, kuri liečia nepilnamečius ir seksualinį smurtą, nėra tiražuojama ir platinama.
„Ikiteisminiai tyrimai ir bylos kurios nagrinėjamos teismuose, jos būna ne viešo pobūdžio, kai tai liečia asmenų seksualinį gyvenimą ir nepilnamečius“, – teigia J. Rėksnys.
„Stebina tokia pozicija, nes įstatymai gina nukentėjusį nepilnametį, o ne įtariamąjį, prisidengiant tuo įstatymu – apsaugos nuo nepilnamečių neigiamos įtakos. Aš kartais sakau, kad tai nusikaltėlių gynimo įstatymas“, – piktinasi D. Sinkevičius.
O štai po paviešintų prokuratūros nuslėptų pedofilijos istorijų bangos, teisėjų taryba pagaliau išdrįso svarstyti, ką daryti, kad tokios betvarkės nebūtų.
„Bus svarstoma, ar bylose, kuriose asmenys kaltinami ar jau nuteisti dėl seksualinių nusikaltimų, reikėtų viešinti būtent tuos nusikaltimus padariusių ir įtariamųjų vardus bei pavardes“, – tikina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.
Advokatas prieš vaikus galimai nusikalto vaikų stovyklose. Neaišku, kaip jis ten atsidūrė, tačiau Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė aiškina, neva stovyklose su vaikais dirbti, savanoriauti ar vesti jiems mokymus gali tik žmonės turintys dokumentus, įrodančius, kad jų nėra įtariamųjų, kaltinamųjų, ar nuteistųjų registre.
CNė vienas žmogus, neturėdamas pažymos, negali dirbti su vaikais, šalia vaikų. Tai liečia ir savanorius, kurie patys turi pasiimti pažymas. Žmonės šiaip ateiti pasivaikščioti į vaikų stovyklą tikrai neturi. Ir čia yra atsakingi stovyklų organizatoriai“, – sako I. Skuodienė.
Šią vasarą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kartu su darbo inspekcija vyks į kelias atsitiktiniu būdu atrinktas stovyklas ir tikrins, ar visi ten dirbantieji tokius dokumentus turi.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
