Vietoj šimtmetį skaičiuojančios medinės Marijos skulptūros į atvykusius policininkus žvelgė porą eurų prekybos centruose kainuojantis kiniškas angelas aplūžusiais sparnais.
Jedžiotų kaime šalia Skuodo gyvenanti Aldona rodo vagystės vietą. Po pat moters langais stovi didžiausia Žemaitijoje, XIX amžių menanti koplytėlė, kuri jau du kartus tapo ilgapirščių taikiniu. Kompozicija joje stovėjo dar prieš kelias savaites.
Tačiau vagys senovines skulptūrėles išsinešė, o jų vietoje paliko kičą – prekybos centruose porą eurų kainuojantį angeliuką, atžagariomis rankomis išdrožtą, flomasteriu nupieštą barzdą turintį neva Rūpintojėlį ir kitokį šlamštą.
Negana to, vagys apsilankė dar sykį. Šį kartą nuplėšė langelio ornamentus, jį patį išdaužė ir pavogė skulptūrą. Vietoj jos pastatė dar vieną kinišką kičą – angelą.
„Toks medinis, jis daugiau prie stulpo kokio tiktų. Bet jo nebuvo iš viso. – Kaip sureagavot? – Zlastis ima, labai zlastis ima“, – sako Jedžiotų kaimo gyventoja Aldona.
Tad Aldona griebėsi iniciatyvos ir dvi likusias senovines rankų darbo skulptūras parsinešė namo ir užrakino, kad bent jų nepavogtų bei nepakeistų pigiena.
„Gaunasi, kad ir pasityčiojimas. Dar paliekamas sulaužytas jiems svarbus objektas, turiu omenyje, išdaužtas stiklas, o dar paliekama tokia vat žinutė – mes pasiėmėm, kas vertinga, jums palikom kas nevertinga, džiaukitės“, – kalba Skuodo Kultūros ir turizmo skyriaus atstovė Inga Jablonskė.
Kita versija, kad vagys ne pasityčioti norėjo, o sumėtyti pėdas. Matyt, prisižiūrėjo filmų, kur apsukrūs charizmatiški ilgapirščiai vietoj pavagiamų meno kūrinių ar papuošalų palieka jų kopijas, kad daikto ilgai niekas nepasigestų, kol nusikaltėliai spėja pasislėpti. Tiesa, filmuose kopijos būna panašios į originalą. Šie vagišiai nuėjo primityviausiu keliu, nors pastangų įdėjo. Kinišką angelą bandė pasendinti.
„Buvo apdaužytas toks. Atrodė, kad nuo senumo. Yra senas ir vertingas“, – teigia I. Jablonskė.
O štai žemaičiai tokią vagystę vadina šventvagyste:
„Visada buvo nuo seno laiko tie dalykai vertinami. Juo labiau, kad ten renkasi žmonės, ten būna gegužinės pamaldos visokios. Vienu žodžiu, blogai.“
„Kokie nors jauni vaikeliai. Nori pinigų. Kažkur turi iškišti.“
„Tikriausiai vienintelis dalykas, kur jokios naudos sau nebūtų. Ją išplėšus, kur tu gali dėti. Tas pats, kaip ir kapines išplėšus, jokios naudos sau nėra.“
Tačiau, anot paveldosaugininkų, tokios skulptūros labai vertingos. Vien iš čia pavogtų skulptūrų vertė kone 3000 eurų. Dauguma tokių koplytėlių įtrauktos į Kultūros registro sąrašą, kuris yra viešai prieinamas. Tad specialistai spėja, kad vagystes įvykdė ar bent užsakė senovinių dirbinių kolekcionieriai.
„Meno kolekcionierių Lietuvoje turime pakankamai daug, tame tarpe, kurie specializuojasi liaudies meno kolekcionavime. Ir kiekviena tokia skulptūrėlė turi savo vertę. Kuo senesnė, kuo didesnė tuo ir yra brangesnė“, – aiškina paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.
Tarpukarių Lietuvoje stovėjo tūkstančiai tokių koplytėlių, sovietmečiu bolševikai jas masiškai naikino, tad liko vos keli šimtai. Dabar paveldosaugininkai sako, kad koplytėlėse esančias skulptūras tenka vėl saugoti. Jie siūlo jas pernešti ir eksponuoti muziejuose, o koplytėlėse pastatyti tiesiog kopijas. Žinoma, ne pirktas pakelės turgeliuose.
