Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pripažino nerimaujantis dėl to, kad Vašingtono politinė retorika prieš kitais metais įvyksiančius rinkimus galėtų pakirsti JAV paramą Kyjivui.
Atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimą Granadoje V. Zelenskis sakė, jog Ukraina buvo patikinta dėl JAV prezidento Joe Bideno paramos, bet pripažino, kad Jungtinėms Valstijoms šis rinkimų periodas bus sunkus.
„Skirtingi balsai. Kai kurie balsai labai keisti. Ir apie tai, kalbėsime apie tai“, – sakė jis prieš prasidedant susitikimui.
Žodžiai žodžiais, tačiau realūs veiksmai taip pat siunčia nerimastingas žinias iš Vašingtono į Kyjivą.
Jungtinių Valstijų Kongresas praėjusį šeštadienį paskutinę akimirką priėmė įstatymą dėl finansavimo, leidžiantį išvengti vyriausybės uždarymo. Tačiau į susitarimą nebuvo įtraukti punktai dėl paramos Ukrainai.
Šis sprendimas galiausiai pareikalavo JAV Atstovų Rūmų pirmininko respublikono Kevino McCarthy galvos. Donaldui Trumpui simpatizuojanti respublikonų dalis pasiekė, kad K. McCarthy‘is būtų nušalintas.
Jie kaltino partijos kolegą bendradarbiavimu su demokratais, ko pasekoje ir buvo priimtas įstatymas dėl finansavimo, leidęs išvengti vyriausybės uždarymo. Tai pirmas kartas istorijoje, kai nušalinamas Atstovų Rūmų pirmininkas.
K. McCarthy‘is pasižymėjo kaip Ukrainos rėmėjas, žadėjo, kad nors įstatymo projekte nėra numatytas finansavimas Ukrainai, jis vėliau bus patvirtintas. Dabar akivaizdu, kad jei pažadas ir bus įvykdytas, tai jau ne K. McCarthy‘io rankomis.
Po turbulencijų Vašingtone į trasą išėjo J. Bidenas. Jis antradienį paskambino pagrindiniams sąjungininkams ir patikino juos, kad JAV toliau rems Ukrainą, nepaisydamos Vašingtone kilusio politinio chaoso, dėl kurio galėtų būti atsisakyta naujos karinės pagalbos Kyjivui.
JAV prezidentas paskambino svarbių sąjungininkių Jungtinės Karalystės, Kanados, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Lenkijos, Rumunijos, Europos Sąjungos ir NATO vadovams bei Prancūzijos užsienio reikalų ministrei.
„Prezidentas J. Bidenas dar kartą patvirtino Jungtinių Valstijų įsipareigojimą remti Ukrainą tiek, kiek reikės, jai ginant savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą, o kiti lyderiai patvirtino savo įsipareigojimus“, – sakė Baltieji rūmai.
Nors J. Bidenas ramino sąjungininkus, panašu, kad pats nėra iki galo ramus. Jungtinių Valstijų parama Ukrainai senka ir greitu metu jos nebeliks. Jei J. Bidenui nepavyks įtikinti kongresmenų, po kelių mėnesių gali laukti katastrofa.
Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby'is perspėjo, kad jei nauja pagalba nebus patvirtinta, esamų lėšų, skirtų padėti Ukrainai kovoti su Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija, užteks tik porai mėnesių.
„Laikas nėra mūsų draugas“, – žurnalistams sakė J. Kirby. Pasak jo, finansavimo nutraukimas ne tik pakenktų Ukrainai mūšio lauke, bet ir priverstų V. Putiną patikėti, kad jis gali pasiekti savo išlaukdamas.
Tuo metu Pentagonas perspėjo, kad anksčiau JAV Ukrainai skirtas finansavimas jau yra ant išsekimo ribos. Kaip sakė Pentagono atstovo spaudai pavaduotoja Sabrina Singh, Baltuosiuose rūmuose šiam tikslui liko 1,6 mlrd. dolerių, todėl svarbu, kad Kongresas patvirtintų kitą finansavimo etapą.
„Mums reikia, kad Kongresas veiktų ir užtikrintų, kad mūsų parama nenutrūktų. Kaip šeštadienį sakė (gynybos sekretorius Lloydas) Austinas, raginame Kongresą vykdyti Amerikos įsipareigojimą suteikti skubiai reikalingą pagalbą Ukrainos žmonėms, jiems ginant savo šalį prieš tironijos jėgas“, – CNN citavo S. Singh.
Jos teigimu, likę 1,6 mlrd. dolerių bus išleisti priklausomai nuo dabartinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų prioritetų – oro gynybai, artilerijai ir išminavimo įrangai.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją, Vašingtonas Kyjivui skyrė daugiau kaip 43 mlrd. JAV dolerių (41 mlrd. eurų) karinės pagalbos. Kongresas iš viso patvirtino 113 mlrd. JAV dolerių (108 mlrd. eurų) paramą, įskaitant humanitarinę pagalbą.
Rusija pasinaudojo Vašingtone kilusiu chaosu. Kremlius pirmadienį pareiškė, kad kilus neaiškumui dėl JAV pagalbos Ukrainai Vakarų nuovargis nuo karo didės.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį politiniame forume pareiškė, kad be Vakarų karinės paramos Ukraina mūšio lauke atsilaikytų „tik savaitę“.
„Įsivaizduokite, jei rytoj būtų nutrauktas tiekimas – kai baigsis amunicija, liktų gyvuoti tik savaitę“, – sakė V. Putinas per Valdajaus politinį forumą Rusijoje.
Nerimastingos žinios iš JAV nėra vienintelės. Anksčiau girdėjome Lenkijos pareiškimą, kad Ukrainai nebebus tiekiami ginklai, Slovakijoje rinkimus laimėjęs Robertas Fico taip pat pareiškė, kad Ukrainai jo šalis nebetieks ginkluotės.
Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:
ARBA čia:
Kalbėjome apie:
00:17 Intro
01:03 Neįvykusi konservatorių demokratijos šventė
08:45 Rupšio skandalas – reikia rezidencijos kariuomenės vadui?
18:26 Marozinimas ir komunikacinės klaidos
28:45 Ar visas Rupšio skandalas – užkulisiniai žaidimai ir figūrų stumdymas?
32:26 Moterys pirtyje užsiminė ir apie ambasadorių skandalą
42:15 Ukraina sulauks gerų žinių iš ES
47:42 Paramos Ukrainai trūkumo klausimas
52:17 JAV biudžetas ir „išpirdolintas“ Ukrainos palaikytojas
01:09:15 Neįtikėtina – Rusija sukūrė pirmąją pasaulyje nuotolinio veikimo mikroschemą
.jpg)
