Klaipėdos uoste remontuojamas laivas iš Rusijos. Jis į mūsų šalį atvyko sausio 24 ir išvyks baigus remonto darbus. Filmuojant šį laivą prisistato iš jo išlipęs rusiškai kalbantis asmuo ir nepaaiškinęs, kas jis toks, puola fiksuoti žurnalistus telefonu: „O kodėl jūs tai darote? – O gi todėl, kad jūs neturite leidimo filmuoti antirusišką propagandą. Va ir viskas. – Ak, jūs taip galvojat? – Taip.“
Tačiau panašu, kad tokių antirusiškos propagandos bijančių asmenų iš Rusijos laivų Klaipėdos uoste greitai gali nelikti ar bent sumažėti. Lietuva nori šios šalies laivų į uostą nebeįsileisti.
„Laivams su agresoriaus vėliava Klaipėdos uoste vietos nėra ir nebus. Ir taškas. Čia yra principinė pozicija. Į uostą įplaukiantis laivas nebus įleistas. O ką tokiu atveju reikės daryti, tai Sakartvelo piliečiai yra gerai pasiūlę“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ministras kalba apie sakartvelų atsakymą rusų laivui, kurio įgula kreipėsi į juos prašydami degalų: „Rusų laive, eik na****. Okupantai. – Gerbiamieji, apsieikime be politikos, pas mus degalai baigiasi. – Jei degalai baigiasi, tai galite naudoti irklus. Eikite jūs na****.“
Kol kas Lietuvos Vyriausybė sprendimo neįsileisti rusų laivų dar nepriėmė. Esą nusprendė palaukti bendro Europos Sąjungos bei Baltijos šalių susitarimo ir veiksmų imtis tuomet.
„Europos Komisija ruošia europinio sprendimo projektą, jei europinis sprendimas bus priimtas greitai, tai nacionalinių sprendimų čia tiesiog nereikės, jei dėl jo bus didesnių diskusijų, tai mes pasiderinę su kaimynais, kaip ir su aviacija buvo, pasiūlysime priimti tą sprendimą greičiau“, – teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
„O kada bus priimti kokie konkretūs sprendimai, tai gali būti šiandien, gali būti vėliau. Šiandien kalbėjau ką tik su Lenkijos kolega, derinamės su Latvija, sprendimai paruošti ir Europos Sąjungos lygmeniu, tai yra valandų ir dienų klausimas“, – kalba M. Skuodis.
Politologai ragina sprendimą priimti kuo greičiau. Mat tai bus ne tik moralinis Ukrainos palaikymas, o ir rakštis Rusijai. Ypač tiems laivams, kurie plaukia į Karaliaučių iš Sankt Peterburgo ar atgal. Jei rusų laivų sutartinai neįsileis suomiai, švedai ir Baltijos šalys, šie kelionės metu neturės kur pasipildyti kuro bei kitų atsargų.
„Kiekvieno karo atveju, susisiekimo visi kanalai yra labai svarbūs. Ir šiuo atveju jei mes tikrai norime paveikti agresorių, tai neįleidimas rusiškų laivų, tai yra po Rusijos vėliava plaukiojančių laivų į mūsų uostą yra labai svarbus žingsnis susiaurinant logistikos transporto galimybes šaliai agresorei“, – komentuoja Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
Ir vis tik, visų rusų laivų išvengti Lietuvoje nepavyks. Kasmet į Klaipėdos uosta atplaukia kone 7000 laivų. Šimtas jų su Rusijos vėliava. Tiesa, laivybos praktika rodo, kad dažnai įmonės savo laivus registruoja trečiojo pasaulio šalyse mat taip moka mažesnius mokesčius. Tad ir plaukioja su tos šalies vėliava. Tad praktiškai koks sprendimas bebūtų, dalis rusų laivų mūsų šalies uoste lankysis ir toliau.
Vienas tokių pavyzdžių – rusiškas suskystintas gamtines dujas į Lietuvą atgabenantys dujovežiai. Vienas jų registruotas Liberijoje ir dujas atgabeno iš rusų įmonės. Jų klientė Lietuvoje – Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“. Kurios atstovai tai komentuoti atsisakė. Kol sprendimas dėl rusų laivų nepriimtas, situacijos nekomentuoja ir Klaipėdos uosto vadovai.
