Į naują komercinės paskirties pastatą Klaipėdoje darbininkai nešą langų rėmus, vyksta intensyvūs vidaus apdailos darbai. Statinį, investavęs beveik milijoną eurų, pastatė verslininkas iš Palangos.
Vyras ne vienerius metus derino įvairius leidimus, jog galėtų pasukti ekologišku keliu. Iš kontroliuojančių institucijų gavęs palaiminimą, pastate verslininkas įrengė autonominę šildymo sistemą, ypač šaltoms žiemoms pasiruošė sumontuodamas dujų katilus.
Pastate verslininkas žada dar įrengti šildytuvus, kurie vasarą patalpas vėsins, o žiemą kaitins. Ant stogo artimiausiais metais išdygs saulės energijos sistema. Tačiau ekologišku keliu pasukęs verslininkas sužinojo, kad visi šie planai ir investicijos gali nueiti veltui.
Iš bendrovės „Klaipėdos energija“ vyras gavo nurodymą pastatą prijungti prie miesto šilumos tinklų, o jei to nepadarys, statybas kontroliuojančios institucijos esą nurodo statinį perstatyti ar apskritai nugriauti.
„Tai yra ultimatumas investuotojui, kuris yra investavęs apie milijoną eurų. Nusigriauk savo lėšomis. Tai reiškia, dar reikia įdėti ir atitinkamai pinigų, kad ir susigriautum. Aš turiu, apie ką galvoti, ir aš nenoriu eikvoti savo energijos „Klaipėdos energijai“, – sako verslininkas Arūnas Labrincas.
Bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovai aiškina, esą detaliajame plane yra nurodyta, jog šioje vietoje stovintis pastatas privalo būti prijungtas prie miesto šilumos tinklų ir jokios alternatyvos tam nėra. Esą bendrovė net į pastatą nemokamai nuties šilumos trasą.
„Statybos leidimas, kuris yra išduotas, jis yra išduotas neteisėtai. Nes toje vietoje, kurioje yra pastatas, tai yra Baltijos pr. 8, yra numatyta centralizuota šildymo zona. Tai tvirtina Klaipėdos miesto detalusis bei specialusis planai. Įstatymas yra visiems vienodas, teisės aktai visiems yra vienodi ir jų reikia laikytis“, – pasakoja „Klaipėdos energija“ atstovas Ignas Mikalauskas.
Tokie bendrovės atstovų paaiškinimai pastato savininką pribloškė. Vyras supranta, jog įstatymai yra įstatymai, tačiau nesuvokia, kodėl jie suformuluoti taip, kad priverstinai nurodo statinyje įrengtas ekologiškas šilumos sistemas iškeisti į miesto katilus bei kodėl egzistuojant tokiam reikalavimui jis vis tiek gavo reikiamus leidimus statybai. Verslininkas rodo kiek ekologiškų sistemų įrengta.
„Šeši, septyni, aštuoni. Ir pačioje trys. Vienuolika kasečių. Jos pilnai aprūpina šiluma“, – teigia A. Labrincas.
Leidimus statybai išdavę Klaipėdos savivaldybės darbuotojai aiškina, kodėl tik jau atliekant paskutinius statinio vidaus apdailos darbus paaiškėjo, kad jį prie miesto šilumos tinklų vis tik reikia prijungti. Esą sklypo detaliajame plane, kaip įprasta tokiame dokumente, nebuvo nurodyta, jog pasatą privalu prijungti prie miesto šildymo sistemos.
Todėl jį statant verslininkas ir gavo visus leidimus. Vis dėlto, kilus konfliktui paaiškėjo, kad toks reikalavimas vis tik buvo, tačiau kažkas jo neįkėlė į specialų internetinį puslapį, kuriame statybos leidimus suteikiančios institucijos mato visus reikalingus dokumentus.
„Pasirodo, kad to detalaus plano apimtyje buvo ir daugiau aiškinamųjų raštų, tai yra, kiekvienam inžineriniam tinklui po atskirą aiškinamąjį raštą, kurio, savaime suprantama, duomenų internetinėse duomenų bazėse nėra ir niekas neįtarė, kad gali būti kažkas tai daugiau. Dėl šios problemos ir kilo šita problema“, – kalbėjo Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.
Kadangi nė viena pusė nežada nusileisti, kas teisus, bei ar verslininkas privalės milijoną eurų kainavusį pastatą nugriauti, spręs teismas.
