Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Sofija iš kolonėlės vandenį semia tik skalbimui. Gerti jo prisipažįsta negalinti. Ir taip jau pusmetį.
„Buvo toks rusvas rusvas, kai verdi maistą, puta rusva susidarydavo ir pats vanduo rusvas būdavo“, – pasakojo Kiaušiadalos gyventoja Sofija.
Apie tai, kad vandens kokybė labai prasta, sako ir daugiau Kiaušiadalos gyventojų.
„Kas jautresnis, pavyzdžiui, man tai iki vėmimo buvo. Pajutus kvapą, ir dantų negalėjau valytis su tuo vandeniu“, – pasakojo Kiaušadalos gyventoja Olga.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai planinės kontrolės metu ištyrę vandenį rado jame pažeidimų, tik vandens spalva ir kvapas ne prie ko. Vienas svarbiausių pažeidimų didesnė sveikatai pavojingo arseno koncentracija. To plika akimi pamatyti ar užuosti žmonės negali.
„Jeigu norma yra dešimt, tai ten buvo 13,8 miligramai litre“, – teigė tarnybos atstovė Vilija Galdikienė.
Nuo tokio kiekio ūmaus apsinuodijimo nebus, tačiau ilgai vartojant tokį vandenį pasekmės, kaip sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, organizmui būtų jaučiamos.
„Gali būti inkstų nepakankamumas, kepenų veikla gali sutrikti, virškinimo sistema gali būti pažeista. Nervų sistema gali būti pažeista. Bet daugiausiai kalbama, rašoma yra apie vėžį“, – aiškino centro atstovė Irena Taraškevičienė.
Todėl vartoti tokį vandenį maistui – negalima. Maždaug 40 Kiaušiadalos kaimo šeimų vartoti namie esančio vandens negali. Todėl geria atvežtinį. O kodėl arsenas vandenvietėje viršija leistiną normą, vandens tiekėjas „Nemenčinės komunalininkas“ į kamerą komentuoti atsisako.
Įmonės vadovas Vladislovas Jedinskis puse lūpų užsimena, esą atliekant tyrimą galėjo įsivelti klaida, todėl jie sieks pakartotinio tyrimo, ir siunčia toliau kalbėtis su Vilniaus rajono savivaldybe. Pastaroji taip pat komentuoti atsisako. Lietuvos geologijos tarnybos, Hidrogeologijos skyriaus vedėja sako, kad arseno kilmė – tikrai ne tarša.
„Tiesiog gamtiniai dalykai. Vanduo filtruojasi per uolienas, vyksta redukcinės reakcijos. Pasikeitimų metu vanduo ir susirenka cheminius elementus“, – tikino hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė.
O tikrinti kur kas dažniau reikia tas vietas, kuriose arseno rasta iki dešimties miligramų litre. Ir tikrinti turi ypač privačius gręžinius turintys žmonės. Mat centralizuotai tiekiamas vanduo tikrinamas dažniau, ir vanduo stebimas labiau.
„Bet kokia koncentracija virš penkių, septynių mikrogramų litre, jau reikia atkreipti dėmesį ir stebėti vandens kokybę, ir esant reikalui, ir naudoti vandens gerinimo priemones filtrus ar kažką, kas arseno kiekį pašalintų iš vandens. Ar sumažintų“, – aiškino R. Radienė.
Specialistai sako, kad arseno koncentracija vandenyje pastaruosius penkerius metus Lietuvoje pastebima tai vienur, tai kitur. Per tą laiką nustatyta šešiolika vandenviečių, kuriose aptikta didesnė arseno koncentracija. Penkiolikoje vandenviečių ši problema išspręsta. Iš viso Lietuvoje yra per 1800 vandenviečių.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
