Į tokią moters mintį tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas, kuris atskleidė ir pačių verslų pusę.
Ponas Arlauskai, kaip jūs vertinate tą skandalą? Tą paramos ėmimą ir jos leidimą prabangiems automobiliams ar kateriams, jachtoms?
D. Arlauskas: Čia yra teisingumo ir moralės klausimas. Mes apie jį pakankamai giliai diskutavome praėjusią savaitę Verslo taryboje, kurią sudaro darbdavių konfederacija, Pramoninkų, investuotojų forumas, Pramonės, prekybos, amatų rūmai. Mes išplatinome viešą pareiškimą, kad jei yra tokie faktai, kai įmonės gavo paramą <...>, tai moraline prasme mes juos vertiname blogai, nes tai meta šešėlį ant viso verslo, nors jie ir neprasižengė galiojantiems teisės aktams.
Morales prasme, geros verslo praktikos, socialinio atsakingumo prasme mes manome, kad tai neturėtų virsti praktika. Jei yra pavieniai aktai, tai mes iš to turime padaryti išvadas.
Ponia Inga, kaip jums atrodo? Gal tie verslininkai viską gerai daro – atliko pinigų ir nusipirko, ko reikia. Gal tų įmonių darbuotojai irgi gavo didesnes algos ir neliko nuskriausti? Kokia jūsų informacija?
I. Ruginienė: Mūsų verslininkai įžūlumui tikrai neturi ribų. Mes analizavome tą sąrašą ir pirmame dešimtuke daugiausiai paramos gaunančios įmonės, deja, darbuotojui moka 600–700 eurų per mėnesį į rankas. Faktas yra tame, kad įmonės vadovas perka prabangų automobilį, kai tuo pat metu jo darbuotojas uždirba 600 eurų.
Aš manau, kad apie kažkokį pelnų dalijimąsi ar sąžiningumą kalbėti tikrai neverta, tačiau norėčiau grįžti ir prie situacijos šaknų, kai praėjusį pavasarį mes sėdome kalbėti apie tai, kaip gelbėti verslą ir ką daryti užgriuvus pandemijai. Tada aš labai gerai atsimenu, kai Vyriausybė buvo pateikusi ne vieną siūlymą, kad reikia uždėti paramos gavėjams saugiklius, o verslas kalbėjo, kad turi būti „helikopterio“ pinigai – „duokite ir greičiau, nežiūrėkite, kam ir kaip, nes reikia kuo greičiau gaivinti verslus, o po to žiūrėsime bus piktybiškų atvejų ar ne ir kur tie pinigai nuėjo“.
Mes tada sakėme, kad mūsų tikslas, jog mokesčių mokėtojų pinigai tikrai pasiektų patį žmogų. Dabar matome, kad turbūt vieninteliai darbuotojai solidarizavosi su šia situacija, kurie išėjo į prastovą ir turėjo išgyventi už minimalų atlygį. O verslininkai ir toliau nekarpė savo išlaidų, gyveno kaip gyvenę. Solidarizuotis su krizės laikotarpiu, tikriausiai, net ir dabar nemano.
Pone Arlauskai, kai kalbama apie „helikopterio“ pinigų barstymą, kaip manote, gal valdžios bandymas tą daryti buvo per ankstyvas, nes kaip matome nesąžiningų verslininkų vis dar yra?
D. Arlauskas: Aš manau, kad šioje vietoje ir viešasis sektorius intelektualine ir patirtine prasme nebuvo pasiruošęs sureaguoti ir tinkamai paruošti aprašus. Nemanau, kad reikia dramatizuoti situaciją. Leiskime Valstybinei mokesčių inspekcijai išnagrinėti visus konkrečius atvejus. Aš už tai, kad būtų tų įmonių pavadinimai pagarsinti, nes tai pakankamai gera drausminė priemonė.
Pone Arlauskai, dabar atrodo, kad verslas atgavęs tą gerą įvaizdį. Ar nebus taip, kas paskutinis skandalas vėl jį sugadins?
D. Arlauskas: Aš taip nemanau. <...> Šiuo kartu mes neturime nei vienos įmonės, kuri padarė kažkokius konkrečius pažeidimus pirkdami automobilį ar jachtą. Galbūt, jei nupirko automobilį ir naudoja ne pagal paskirtį, tai reikia įvardinti kokioje apimtyje – ar tai moralinis, ar teisinis pažeidimas.
Aš norėčiau, kad mes nedžiazuotume ir neapibendrintume visų, o kaip socialiniai partneriai atsakingai rinktumėmės apibrėžimus ar kaltinimus.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
