Sostinėje įsikūrusi manikiūro, pedikiūro ir kitų grožio paslaugų studija dėl karantino ribojimų buvo uždaryta gruodžio viduryje. Patalpose dar galima rasti ir kalėdinių dekoracijų.
Vyriausybė trečiadienį žada galutinai apsispręsti, kaip bus atidarinėjamas smulkusis verslas. Studijos vadovės telefonas netyla – klientai jau bando užsiregistruoti.
„Sako: „Kada, aš būsiu pirmas. Aš ateisiu su šampanau, aš su bet kuo ateisiu, jūs tik mane priimkite primą.“ Mes tada abėcėlės tvarka, ar prioritetų tvarka, juos kažkaip sudėliojame. Klientams mes dabar rašome taip: sulaukime galutinių sprendimų ir tada mes registruosim“, – sako studijos „Laimingos rankos“ savininkė Dainė Vaitkūnienė.
Verslo atstovai prašė leisti vėl dirbti, bet dabar stebisi dar griežtesniais nei po pirmo karantino reikalavimais. Iki uždarymo gruodį, vienam paslaugos gavėjui kiekviena kirpykla turėjo suteikti 10 kvadratinių metrų ploto. Ingridos Šimonytės vyriausybė planuoja šį reikalavimą sugriežtinti, numatyti 20 kvadratinių metrų plotą. Tai reiškia, kad tokioje studijoje, kur anksčiau vienu metu galėjo dirbti 6 žmonės, darbuotojų skaičius kristų iki 4. Veikla būtų nuostolinga.
„Pirmojo karantino tas 10 kvadratų, tebūnie 15, bet kad mes galėtumėme dirbti šiek tiek daugiau negu puse pajėgumo. Nes pusė pajėgumo yra darbas į minusą“, – pasakoja D. Vaitkūnienė.
Kito Panevėžyje įsikūrusio grožio salono darbuotojai taip pat nežino, kaip reikės prisitaikyti prie galimų naujų reikalavimų, nes šias 40-ies kvadratinių metrų patalpas tektų dalintis.
„Šešios mūsų specialistės tektų dalintis, nes per dieną tik dvi galės dirbti vienoje patalpoje, nežinau, neįsivaizduoju. Net nemoku nupasakoti iki ko mes prieisime ir kiek mes galėsime uždirbti, kada galėsime finansiškai atsigauti“, – teigia studijos „Elona makeup“ kirpėja Laura Bžuzauskienė.
Pyktį jau lieja ne tik smulkūs verslininkai, bet ir stambūs ne maisto prekių pardavėjai. Vyriausybė planuoja leisti veikti parduotuvėms, kurios turi atskirą įėjimą iš lauko, tačiau taip nori nustatyti maksimalų prekybinio ploto reikalavimą.
„Yra idėja, kad turėtumėm tą maksimalų plotą apsiriboti, o pasitvirtinę jau tuos scenarijus, mes planuojame jau turėti tą ritmą kiekvieną savaitę. Įvedėme kažkokį pokytį, pasižiūrime kaip sekasi, pasižiūrim ar nepadarėme kažkokių klaidų. Ir kitą savaitę vėl tariamės, diskutuojame“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Vyriausybė nenori atidaryti pačių didžiausių ne maisto prekių parduotuvių, nes bijo, kad žmonės pradės jose būriuotis.
„Tikslas, kaip konsultuojamės su ekspertais, kad nebūtų tos didelės traukos, kad to būriavimosi būtų mažiau“, – sako A. Dulkys.
Tai reiškia, kad per didelės ne maisto prekių parduotuvės atsidaryti negalėtų. Dėl maksimalios ploto ribos dar nėra apsispręsta, tačiau pirminiame projekte minima, kad pirmiausia galėtų atsidaryti tik tos parduotuvės, kurių plotas neviršija 100-o kvadratinių metrų. Tai reiškia yra ne didesnės nei ši studija.
„Neturiu komentarų. Apie šimtą net čia pakeliu rankas, pasiduodu, nes čia neatvėrimas tada. Gal turgaus paviljonui čia variantas, be tikrai ne normalioms, kultūringoms parduotuvėms“, – pasakoja prekybininkų atstovė Rūta Vainienė.
Prekybininkai mano, kad daug logiškiau būtų nustatyti, kiek žmonių gali lankytis konkrečioje parduotuvėje ir atsisakyti jų skirstymo pagal plotą.
„Jeigu atsiranda ploto reikalavimas, pavyzdžiui, 300 ir jis yra griežtas, kad tik tokio dydžio parduotuvės gali veikti. Ką daryti parduotuvei kuri 302 kvadratai? Ar ji nebegali veikti, ar ji gali atitverti 2 kvadratus. Labiausiai nesinorėtų tų stop juostų, kaip buvo parkinge. Prekyboje galima užtikrinti srautus, saugų apsipirkimą“, – teigia R. Vainienė.
Anot darbdavių konfederacijos prezidento Danas Arlausko, dalis verslų karantino pabaigos gali ir nesulaukti.
„Čia nereikia būti labai dideliu specialistu, suvokti, kad daugelis mažų verslų išnyks. Jie neturės tų srautų, kuriuos turėjo iki pandemijos. Todėl, kad atlyginimai auga, pinigų masė auga. Jie nesugebės didėjančioje pinigų masėje išlikti“, – kalbėjo darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Griežti ribojimai gruodžio tiek prekybai, tiek kitoms veikloms įvesti gruodžio xx. Gruodį buvo dienų kai per parą nuo COVID-19 mirdavo daugiau nei pusšimtis žmonių. Įsigaliojus griežtiems ribojimas šis skaičius pradėjo kristi. Vien per vakar statistikos departamentas užregistravo 17 koronaviruso aukų.
„Tie ribojimai nėra sugalvoti, kad kažkas neturi ko veikti. Mes privalome žinoti, kad asmens apsaugos priemonės ir būtent tie ribojimai, jie leidžia virusą suvaldyti ne specifinėmis priemonėmis. Kito kelio nėra, žmonės gyvena socialinį gyvenimą jie lankosi ir darbo vietose, ir parduotuvėse“, – sako epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Šiuo metu 14-os dienų Lietuvos sergamumo rodiklis siekia 339-is atvejus 100-ui tūkstančių gyventojų. Pagal pirminį Vyriausybės karantino atlaisvinimo planą dauguma griežčiausių ribojimų nustotų Lietuvoje veikti, tik kai sergamumas sumažėtų 14-a kartų, per dieną būtų fiksuojama ne daugiau 50-ies naujų koronaviruso atvejų.
