Valdantieji, kaip ir įprasta visoms Vyriausybėms, prezidento kritikos nesureikšmina, nors opozicija Nausėdos pasisakymus giria. Vis tik Nausėda pastabos sulaukė iš Dalios Grybauskaitės. Ji pasigedo svarbaus perspėjimo Lietuvos žmonėms.
Su plojimais sutiktas šalies vadovas, Seimo nariams, ir šalies gyventojams atvyko pristatyti praėjusių metų apžvalgą: „Trečius metus iš eilės kalbėsiu apie iššūkius.“
O iššūkių valstybėje ir pasaulyje netrūko ir vis dar netrūksta. Nausėda pradeda nuo didžiausio – Putino pradėto karo Ukrainoje.
„Turime visais būdais riboti į patvaldystės, imperinio mąstymo ir teritorinės ekspansijos kelią grįžusios Rusijos agresiją“, – tikina G. Nausėda.
Anot Nausėdos, šis karas yra tuo pačiu tiek mūsų, tiek ir visos Europos, o blogiui negalime leisti laimėti. Tiek ir pačioje Ukrainoje, tiek ir energetinio karo fronte. Klausantis užsienio šalių ambasadoriams, Nausėda net pašiepė Prancūzijos lyderį Macroną.
„Europos šalims išsivadavus iš Rusijos energetinio diktato, atsirastų prielaidos visiškam politiniam ES savarankiškumui. Pagaliau baigtųsi telefoninių skambučių su nuolankiais prašymais Maskvai era“, – sako G. Nausėda.
Šiemet gerokai energingesnis ir ryžtingesnis tribūnoje bandęs atrodyti Nausėda akcentavo ir suvaldytą Lukašenkos pasiųstų migrantų krizę, tačiau gerokai daugiau turėjo pasakyti apie kitą – koronaviruso pandemijos iššūkį.
„Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti. Reikalavimai netrukdyti dirbti, deja tapo priedanga neveiklumui. Dreifavimui be aiškaus plano“, – tvirtina G. Nausėda.
„Sutikti, kad buvo neįsiklausyta į ekspertus, aš tiesiog negaliu. Nežinau, kokius ekspertus prezidentas turėjo omenyje, Vyriausybė buvo sudariusi nepriklausomų ekspertų grupę“, – kalba sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Nors pats buvo kritikuojamas dėl nepakankamo raginimo visuomenei skiepytis, Nausėda šiandien pabrėžė, kad visuomenės informavimo kampanija buvo prasta.
„Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis, kaip su vakcinuojama kaimene“, – tikina G. Nausėda.
„Kai kuriems dalykams pasakyti, kur buvo klaida, kur ne – apskritai dar per ankstyvas metas. Mes neužmirškime, kad pandemija nesibaigė“, – teigia A. Dulkys.
Sveikatos apsaugos ministrui turėjo būti nesmagu ir kai Nausėda kalbėjo apie ne vieną mėnesį trunkantį žmonių laukimą, bandant patekti pas gydytoją.
„Lietuvoje struktūrinės reformos dažnam, deja, iki šiol asocijuojasi su grupės draugų vykdomu pinigų įsisavinimu, o ne su kokybiniu pokyčiu“, – sako G. Nausėda.
Dalis seimūnų neatrodė susidomėję prezidento kalba, dažnas nepaleidžia iš rankų mobiliųjų telefonų. Kai kam net įdomiau atrodo vaizdo įrašai su paršeliais. Pabaigęs apie Ukrainą pažėrė valdantiesiems priekaištų ir dėl infliacijos pasekmių valdymo. Dėl nenoro remti mažiausias pajamas gaunančių žmonių teisinantis, kad finansinė pagalba žmonėms infliaciją dar padidins.
„Lyg ir taip nebūtume vieni paskutiniųjų Europoje susiruošusių reaguoti į rekordinę infliaciją. Vis dėlto, nors ir sugaišus daug laiko, politinė valia atsirado“, – kalba G. Nausėda.
O prabilęs apie lietuvių piniginius reikalus, kritikos strėles smeigė ir į Vyriausybės vykdomą finansų politiką.
„Rimta problema išlieka Lietuvos mokesčių sistemoje užkoduotas neteisingumas. Tartum visi šią problemą supranta, visi pritariamai linksi galvomis, tačiau skambūs pažadai įgyvendinti ambicingą mokesčių reformą, deja, jau kažkelintą kartą baigiasi niekuo“, – teigia G. Nausėda.
„Šioje situacijoje aš laukčiau konkretesnių pasiūlymų, kaip būtų galima užtikrinti ir tvaresnį finansavimą ilguoju laikotarpiu, numatant subalsanuotą fiskalinę politiką, ir užtikrinti, kad tas kokybiškas paslaugų teikimas ir didesnis jų prieinamumas yra suderinamas su valstybės biudžeto galimybėmis“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Nuo finansų, Prezidentas perėjo prie iš posto versto, bet neišversto Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko.
„Deja, vis dar laukiame ministro darbo vaisių. Ar tai būtų trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimas, ar teisingesnis tiesioginių išmokų paskirstymo mechanizmas. Tuo tarpu stringantis dialogas su ūkininkais tapo nuolatiniu ir varginančiu barnių šaltiniu“, – kalba G. Nausėda.
„Aš prezidento kritikos neišgirdau, nes yra pasakymas tai, kad nesimato dar kai kurių rezultatų, aš tiesiog paaiškinau, kodėl tų rezultatų negali greitai ir matytis“, – tvirtina K. Navickas.
O galiausiai pylos išrašė ir Gabrieliui Landsbergiui. Kad atidarant taivaniečių atstovybę tinkamai neįvertino būsimo Kinijos įsiūčio ir atsakomųjų keršto veiksmų.
„Tiems, kurie patyrė nuostolių, buvo pasiūlyta pakentėti. O tarp eilučių, dar ir patylėti“, – tikina G. Nausėda.
„Dėl verslo neįspėjimo, tai aš manau, kad gal verslas neturėjo visos informacijos, todėl, kad su verslu mes kontaktą palaikėme nuo pirmųjų embargo minučių“, – sako G. Landsbergis.
Kalbos klausiusi Dalia Grybauskaitė iš prezidento, anksčiau dirbusio ekonomistu, pasigedo dėmesio galimai artėjančiam ekonomikos sulėtėjimui.
„Ko negirdžiu nei kalboje, nei Vyriausybės kalbose, ar politikų planuose, kad būtina atsižvelgti į geopolitinės ekonominės situacijos blogėjimą“, – kalba D. Grybauskaitė.
Gabrielius Landsbergis Nausėdos kritiką valdantiesiems įvertina kaip tiesiog pataikavimą savo rinkėjams.
„Ta kritika valdantiesiems, galbūt aš ją įvardinčiau daugiau yra labai aiškiai išryškintas, ir prezidentas to net nebijo slėpti, tas jo elektoratas, kuriam jis siunčia tam tikras žinutes, ar kas susiję su skiepais, ar papildomais socialiniais klausimais“, – sako G. Landsbergis.
„Vyriausybei toks korektiškas, mandagus signalas pasiųstas, kad jinai yra neveikli. Tai tas akivaizdžiai matosi ir iš kai kurių ministrų komentarų dabar, kad sudėtinga apskritai šitai Vyriausybei būti realybėje“, – teigia „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Ar Lietuva sėkmės valstybė, ar Lietuvoje viskas nesėkmingai vyksta? Nevisiškai aišku. Reikės dar panagrinėti. Atrodo, kad visi ministrai blogai dirba. O kas juos patvirtino?“, – kalba Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Pirštu šalies vadovas pabaksnojo ir į prokuratūros bei teismų problemas. Nepakankamą kultūros prieinamumą, o taip pat ir negebėjimą prikelti šalies sporto sistemą.
