„Naktį nuėjom miegoti, pradėjo vemti ir nežymiai pakilo temperatūra“, – sako mama Vaiva.
Šiaulietė Vaiva prisimena savo 9-mečio sūnaus COVID-19 ligos istoriją. Vaikas pirmuosius simptomus pajuto lapkričio 20-ąją sugrįžęs iš mokyklos. Iš pradžių tėvai įtarė apendicitą.
„Tikrinau pilvuką ir jis dešinėje pusėje skundėsi, kad jam skauda ir mes ryte atsikėlę nieko nelaukė išvažiavom į priimamąjį“, – pasakoja Vaiva.
Pirmieji testai koronaviruso neaptiko, gydytojai tiesiog stebėjo vaiko būklę, kuri vis blogėjo.
„Reanimacijoje gulėjome, jo būklė negerėjo ir antradienį pasidarė labai blogai. Tada gydytojai padarė tyrimą, kuris parodė antikūnus COVID-19“, – teigia Vaiva.
COVID-19 prasirgo visa Vaivos šeima. Sunkiausia forma persirgusio devynmečio berniuko gyvybę medikams išgelbėti pavyko. Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gydytojai pasakoja, kad situacijos, kai dėl COVID-19 vaikai atsiduria reanimacijoje, retos.
„Apie 90 proc. visų vaikų serga lengvomis formomis. Dažniausiai užtenka gydymosi namuose arba konsultacijos pas šeimos gydytoją ar skubios pagalbos skyriuje“, – kalbėjo moters ir vaiko klinikos atstovė Margarita Valūnienė.
Tačiau dėl Lietuvoje augančių sergamumo rodiklių, į ligoninės vaikų patenka vis daugiau.
„Nedidelė dalis, apie 1-2 procentus, vaikų, kurie serga sunkiai, riekia intensyvios terapijos pagalbos. Suaugusiems dominuoja kvėpavimo takų pažeidimas, vaikams sunki forma labiau pasireiškia tokiu uždegiminiu atsaku, sepsiniu šoku, atkakliu karščiavimu. Gali būti įvairūs bėrimai, patinimai padų, delnų ir bendra būklė, kuri reikalauja intensyvios terapijos“, – sako M. Valūnienė.
Virusas daug pavojingesnis suaugusiems. Per vakar Lietuvos laboratorijos aptiko 1919-ias COVID-19 infekcijas, mirė 10-imt žmonių. Nors po kiekvieno savaitgalio dėl mažesnio atliekamų tyrimų skaičiaus laboratorijų darbuotojai randa mažiau naujų infekcijų, augimo tendencija niekur nedingo.
Lietuvoje sergamumas siekia 1221-ą atvejį per dvi savaites 100-ui tūkstančių gyventojų. Lietuvoje ir Estijoje naujų infekcijų beveik tris kartus mažiau. Dar geresnė situacija Lenkijoje, kurioje sergamumo rodikliai traukiasi.
„Didžiausia problema yra personalas. Jo trūksta ne tik Panevėžio ligoninėje, trūksta ir kitoms įstaigoms. Ypač mažesnės įstaigoms, kur yra nedideli rajonai, nedidelės ligoninės. Ten sergamumas yra nemažas“, – pasakoja Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Arvydas Skorupskas.
Lietuvos ligoninėse situacija slysta iš rankų. Palatose šiuo metu guli 2328-i COVID-19 pacientai. Lietuva iš lėto artėja prie 3000 vienu metų gydomų žmonių. Dėl to visose ligoninėse situacija kritinė. Labiausiai trūksta ne lovų, o COVID-19 pacientus galinčių prižiūrėti gydytojų ir slaugytojų.
Prasčiausia situacija Rytų Lietuvoje. Ignalinos ligoninėje COVID-19 serga 17 darbuotojų, negana to dar dalis personalo arba yra izoliacijoje, arba tiesiog atsisako dirbti. Ignalinos savivaldybė ieško ne tik medikų, bet ir savanorių, ypač jaunesnių žmonių, kurie jau yra persirgę COVID-19 ir galėtų padėti funkcionuoti vietos ligoninei. Su panašiomis bėdomis susiduria ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.
„Skambina, klausia dėl galimybių gauti papildomo personalo. Papildomos personalo surasti Panevėžio ir Utenos apskrityse yra be galo sunku“, – teigia A. Skorupskas.
„Vis daugiau ligoninėse resursų turi būti skiriama tam, kad būtų gydoma COVID-19 liga. Vis daugiau personalo reikia tam koncentruoti ir vis mažiau lieka tam, kas būtų normali veikla sistemos normaliomis sąlygomis. Akivaizdu, kad reikia daryti viską, būtent todėl tie apribojimai nustatomi, kad mes kuo anksčiau galėtumėme sugrįžti į prie įprasto paslaugų teikimo būdo“, – kalbėjo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Kol sergamumo rodikliai buvo nedideli. gydymo įstaigos nesunkiai rasdavo gydytojų savanorių, kurie sutikdavo prižiūrėti COVID-19 pacientus. Dabar situacija sudėtingesnė.
„Priverstinis medikų įdarbinimas yra kraštutinį priemonė, bet jeigu situacija taptų kritiškai bloga, manau, kad ir šita priemonė būtų ta priemonė, apie kurią reiktų diskutuoti viešai“, – sako A. Skorupskas.
Ligoninių vadovai vis drąsiau ir garsiau kalba apie kraštutinę priemonę – priverstinį gydytojų darbą. Tokiu atvejų būtų pasitelktas Civilinės saugos įstatymas ir dirbti nenorintys medikai būtų pasitelkti prieš jų valią.
