Sostinės Karoliniškių rajone driekiasi Laisvės prospektas, kuriuo kasdien važiuoja tūkstančiai automobilių. Juos stabdo pareigūnai, dirba kartu su aplinkosaugininkais, tikrina automobilių taršumą.
Toli gražu ne visiems pareigūnų šalies gatvėse vykdoma akcija patinka. Štai ir 4,6 litrų amerikietišką benzino agregatą vairuojantis vilnietis nenoriai stoja pasitikrinti. Nepatinka neįprastas dėmesys.
Bet užtat maždaug 20 metų senumo Kadilakas ramus. Netrukus vairuotojas paleidžiamas.
O štai jau beveik tris dešimtmečius skaičiuojančios Audi 80 savininkas čia pasitikrinti atlėkė savo noru.
„Sena mašina, gėda važiuoti su tokia prieš visus kitus, nes, patys matėte, dūmija labai. Technikinė į pabaigą. Tai galima pasimatuoti ir pažiūrėti, ar kažką daryti, ar į marčias leisti tą mašiną“, – sako vairuotojas Edvinas.
Automobiliui kelis kartus nusikosėjus, akceleratorius spaudžiamas tolygiai ir matuojama. Rezultatas neblogas – su tokiu automobiliu važiuoti galima.
Tokia aplinkosaugininkų akcija Lietuvoje vyksta jau ne pirmus metus. Tikrinamas anglies monoksido kiekis transporto priemonių išmetamosiose dujose. Vadinamieji „dyzeliai“ taršesni. Patikrinus kelias dešimtis automobilių – keli testo neišlaiko, taigi nepraeitų ir techninės apžiūros.
„Iš esmės Lietuvoje apie 45 proc. CO2 yra būtent iš automobilių. Mūsų parkas yra pakankamai, mūsų masteliu, didelis – 1,5 mln. automobilių, iš kurių apie 69 proc. yra dyzeliniai automobiliai ir 14-16 metų senumo, kai Europos vidurkis yra apie 10–11 metų“, – pasakoja Aplinkos apsaugos departamento vadovė Olga Vėbrienė.
Pareigūnai pripažįsta, kad naujų elektrinių automobilių lietuviai staiga neįpirks, todėl ragina žmones bent jau dažniau minti dviratį, kaip tą daro ši vilnietė.
„Kiekvienas žmogus renkasi, kas jam patogiau, bet man tai yra labai svarbu. Ne tik taupymo ar taršos dalykas, bet ir nuotaika apskritai, gyvenimo stilius, turbūt“, – teigia dviratininkė Rita.
Arba elektriniais paspirtukais – pastarieji mūsų gatvėmis riedėti pradėjo prieš porą metų ir bent jau didžiuosiuose miestuose – jau keičia eismą.
Vilniaus gatvių stebėtojai skaičiuoja, kad pernai keli procentai miestiečių atsisakė kasdienių kelionių asmeniniu automobiliu. O elektriniai paspirtukai tapo beveik tokie pat populiarūs, kaip dviračiai.
„Apie 2,5 proc. gyventojų keliauja paspirtuku, kaip pagrindine transporto priemone, apie 3 proc. dviračiu, kaip pagrindine. Tai įsivaizduojame, kad jei visi šie žmonės keliautų automobiliu, tai kamščiai būtų dar didesni“, – kalbėjo Susisiekimo paslaugų atstovas Antonas Nikitinas.
Vilnietis Audrius į darbą ir iš jo, o ir per pietus sumuštinių sau ir kolegoms paspirtuku skrieja: „Man netoli. Kokie 3–4 km. 10–15 min. O su mašina užtrukčiau 20 min. mažiausiai iš ryto. Ir po darbo tas pats. Gal dar ir daugiau.“
Vis dėlto nuosavų automobilių lietuviai atsisako vangiai. Viena iš priežasčių – ne iki galo išvystytas dviračių takų tinklas. Kartais ir miesto pakraščiuose, kaip čia, naujai nutiesti takai netikėtai baigiasi nepasiekę miesto centro.
„Vertinant savivaldybių pastangas tiesti dviračių takus atnaujinant infrastruktūrą matome išties, kad Kaunas, galima sakyti, lyderiaujantis miestas. Taip pat ženkliai prisideda Vilniaus savivaldybė, kitos savivaldybės. Bet be abejo realus poreikis prasilenkia su atliekamais darbais“, – sako Susisiekimo ministerijos atstovas Vidmantas Pumputis.
Tuo metu elektromobilių, nepaisant valstybės skiriamų subsidijų, Lietuvoje vis dar nedaug – maždaug 2300.
Taigi bent kol kas rūpinamės senais. Policijos ir aplinkosaugininkų reidas, kurio metu tikrinamos automobilių išmetamosios dujos – įvairiose šalies vietose vyks visą savaitę. Ir jei jus su senesniu automobiliu sustabdys pareigūnai – neišsigąskite – net ir neįveikus taršos egzamino, šį kartą nieks už tai nebaus.
