Seimo vadovė aiškina taip norinti gerinti sąlygas viešajam sektoriui ir leisti valdininkams po motinystės ar tėvystės atostogų greičiau grįžti į darbus. Verslas ir žmonės siūlymus vadina tiesiog diskriminacija, ir dar už mokesčių mokėtojų pinigus.
Pusės metukų sūnų Igną auginanti šiaulietė Agnė Buchaitė dabar vaiko priežiūros atostogose. Būti su vaiku ji ketina dvejus metus. Moteris dirba Šiaulių miesto savivaldybėje ir svarsto – jeigu galėtų susitrumpinti darbo valandas, atsirastų motyvacija į darbus grįžti anksčiau.
„Jeigu būtų galima lanksčiau elgtis kartu su darbdaviu sutarus, būtų didelis palengvinimas. Ar pasiimti anksčiau iš darželio reikėtų, ar vieną dieną kažkam skirti“, – sako ji.
O Marijampolės savivaldybėje dirbanti Jūratė Leškevičienė augina tris vaikus – ketverių, dešimties ir keturiolikos. Ji pasakoja susidurianti su sunkumais, jeigu mažoji dukra suserga ar dėl kitų priežasčių jos nėra, kur palikti.
Jūratė girdėjo valdžios svarstymus įstaigose atidaryti vaiko kambarius, visgi liaupsinti šios idėjos neskuba: „Skamba labai patraukliai. Kaip tai atrodytų darbo vietoje? Žinant tokio amžiaus berniukų kūrybingumą, manau, jie sunkiai tas pamokas ruoštų. Turėtų būti atskiras žmogus, gal pedagogas, tokiu atveju.“
Būtent tokius siūlymus – ne 40, o 32 valandų darbo savaitę auginantiesiems vaikus iki trejų metų ir vaiko kambarius darbovietėse siūlo parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen su kolegomis liberalais. „Tikslas yra didinti galimybes derinti karjerą ir vaiko priežiūrą“,– teigia ji.
Tiesa, vaiko kambarių kai kuriose įstaigose yra jau ne vienus metus. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Tik užėjus pandemijai ir įsivyravus nuotoliniam darbui patalpos liko pamirštos. Apie tai, kad prieš porą metų vaikai ten lankydavosi, dabar byloja palikti piešiniai ir žaislai.
„Vienas kitas darbuotojas tikrai naudodavosi. Ar vaiko nebūdavo kur palikti, ar auklė suserga ir panašūs dalykai“, – kalba ministerijos atstovas Tomas Kavaliauskas.
Visgi ir darbuotojas, atsinešęs kompiuterį, dieną turėdavo leisti ten pat. Vaikų prižiūrėtojų, apie kuriuos svarstė ką tik matyta Jūratė, nebūdavo. Liberalai dabar siūlo, kad vaiko kambariai atsirastų visose daugiau kaip šimtą darbuotojų turinčiose įstaigose ar institucijose. O prižiūrėti, kad vaikai neliptų sienomis, esą galėtų kažkas iš vietinių darbuotojų. Tokia užsienio šalių patirtis.
„Dažniausiai tai yra įstaigos darbuotojas, turintis pedagoginį išsilavinimą ar galintis dirbti su vaikais“, – aiškina V. Čmilytė-Nielsen.
Tačiau tokiam komfortui yra sąlyga – vaiko kambarius ir trumpesnę darbo savaitę liberalai siūlo tik viešojo sektoriaus darbuotojams. Štai, ką apie tai mano gyventojai:
„Reikalinga visiems vienodai, neskirstyti žmonių į privilegijuotus ir ne.“
„Gal ir paprastiems dirbantiesiems taip turėtų būti, ar būtinai tik valdininkams?“
„Kodėl tik valdininkai? Visi tegul dirba trumpiau, visų vaikai vienodi turėtų būti.“
„Aš pati biudžetininkė, tai man atrodo, kad biudžetininkai tokie antraeiliai, nuskriausti, tai gal smagu, kai valstybė rūpinasi.“
Čmilytė-Nielsen aiškina, kad šiuo atveju diskriminacija sveikintina: „Galima kalbėti apie pozityvią diskriminaciją, ji yra tam tikrais atvejais pateisinama. Kalbama ir apie didinimą konkurencingumo viešojo sektoriaus su privačiu sektoriumi, nes algų dydžiu neįmanoma konkuruoti, tačiau stabilumu ir papildomu lankstumu.“
Tiesa, skaičiai rodo, kad atlyginimų lenktynėse valdininkai netgi laimi. Jei skaičiuotume vidurkius, privačiame sektoriuje dirbantys žmonės vidutiniškai uždirba 970 eurų „į rankas“, o viešajame sektoriuje – kone šimtu eurų daugiau. Žinoma, nebūtinai tiek uždirba jauni specialistai.
„Jis tikrai kelia daug abejonių ne tik dėl to, kad bus diskriminuojami kituose sektoriuose dirbantys žmonės, bet ir dėl lėšų“, – tikina Verslo konfederacijos vadovė Eglė Radišauskienė.
Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybė darbuotojams leidžia, jei reikia, vaikus atsivesti į kabinetus. Ir nežino, kaip elgtųsi, jei tektų trumpinti dalies darbuotojų darbo valandas. Viliasi, kad išlaidas kompensuotų biudžetas.
„Per paskutinius metus turėjom didelį optimizavimą, funkcijų darbuotojai vykdo daug, taptų šiek tiek sudėtinga. Bet, jei atsirastų toks reglamentavimas, matyt, atsirastų ir finansavimo mechanizmas“, – sako administracijos direktorė Eglė Andriuškienė.
Antrina ir E. Radišauskienė: „To darbo bus vis tiek ir jo neįmanoma atlikti per trumpesnį laiką, tai kas jį atliks? Reiškia, kažkam arba reikės mokėti daugiau, arba reikės priimti papildomų žmonių. Čia reikėtų labai aiškiai pasakyti, kiek kainuoja tas paketas, nes jis tikrai kainuoja.“
Tačiau Seimo pirmininkė pinigų iš biudžeto net nežada. Aiškina, kad naujovės nekainuos. Ar bent nekainuos daug. „Iš vidinių institucijų rezervų tai galima padaryti“, – tikina ji.
„Netaiklus ir visuomenę priešinantis aspektas. Jeigu siūlom lengvatas šeimoms, turime siūlyti visoms šeimoms, kurios dirba ir prižiūri vaikus. Nuo pat pirmo mėnesio, kada pradėtų veikti šita sistema, dalis šeimų jaustųsi neteisingai vien dėl to, kad jie dirba privačiame sektoriuje“, – įsitikinęs buvęs ministras Linas Kukuraitis.
Projekto kritikai tikina, kad idėjos palengvinti sąlygas jauniems tėvams iš esmės yra geros, tačiau nori išsamesnės diskusijos ir platesnio lengvatų taikymo.
