Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje vyksta pirmokėlių pamoka, mokytoja vaikus moko pasaulio pažinimo. Pirmokėliai aktyviai dalyvauja, kelia rankas, atsakinėja į klausimus. Vaikai klasės orą kaip mat pripildo iškvepiamu oru, tai yra, anglies dvideginiu. Tad jau pamokos metu čia tampa vis tvankiau ir tokiame ore, anot specialistų, efektyvus mokymasis ilgai vykti negali.
Suskambus skambučiui, mokytoja išprašo pradinukus iš klasės ir atveria langus, atidaro duris, kad klasę galėtų prapūsti skersvėjis.
„Sargas kiekvieną rytą pereina visas klases ir atidaro viršlangius. Ir jau ryte vaikai susirenka į išvėdintas patalpas, o po to jau mokytojai per pertraukas yra atsakingi. Viršlangiai visada atidaryti, o langai ir skersvėjis su durim pravirom, kad būtų vėdinama“, – sako mokyklos direktorė Jurgita Nemanienė.
Pagal higienos normas, anglies dvideginio koncentracija patalpoje neturi viršyti leistinų normų. Praėjusių metų pabaigoje Nacionalinė pasyvaus namo asociacija atliko tyrimą ir aiškinamasi, ar iš tiesų anglies dvideginio koncentracija klasėse nepadidėjusi. Ir patikros rezultatai liūdni.
„Visos mokyklos viršijo šitą nurodytą ribą, 1500 ppm, tai ne vienos nebuvo, kuri galėtų pasigirti, kad tų pažeidimų nėra“, – pasakoja asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis.
Kai kurios mokyklos leistiną normą viršijo net tris kartus. O tai reiškia, kad mokymosi patalpoje oro kokybė labai prasta. Yra tvanku, jaučiasi drėgmė. Blogas oras klasėse kenkia ne tik ir vaikų sveikatai, ir mokymosi rezultatams.
„Blogos oro kokybės nukenčia mokymosi procesas, vaikai blogiau įsimena užduotis, koncentracija labai išblaškoma ir nukenčia pats mokymosi procesas Gali būti sukeliamos ūmios kvėpavimo sistemos ligos taip pat gali atsirasti lėtinės ligos. Tokios kaip astma, alergijos", – teigia sveikatos centro ekspertė Asta Razmienė.
Užsienio tyrimų duomenimis, normas viršijusi CO2 koncentracija klasėje tiesiogiai gali būti susijusi ir su praleistų pamokų skaičiumi. Esą dėl blogos oro kokybės mokyklose kartais vaikai pradeda jausti simptomus, panašius į peršalimo ligų.
Tiesa, kai kuriose šalies mokyklose atliekama renovacija, tačiau toli gražu ne visose patalpose įrengta rekuperacinė sistema, turinti užtikrinti vėdinimą. Dažniausiai mažose klasėse jos nėra.
„Mūsų mokyklose renovuojant negalvojama apie vėdinimą, mes galvojam kaip sutaupyti energiją, kaip apšiltinti sienas, pakeisti langus, bet visai negalvojame apie oro kokybę. Ir mes tarsi sutaupome žmonių sąskaita“, – kalbėjo KTU docentė Lina Šeduikytė.
Todėl kol kas vienintelė išeitis, rūpestingai ir kokybiškai vėdinti patalpas tiesiog praveriant langus.
„Higienos normos reikalauja po kiekvienos pamokos išvėdinti per pertraukas patalpas. Kai turime šaltą orą ir neturime mechaninio vėdinimo galimybių tik natūralų vėdinimą, tai reikėtų vėdinti plačiai atvėrus langą, per visą varčią, tada greitai oras pasikeičia ir nespėja atšalti sienos ir kiti paviršiai“, – sako A. Razmienė.
Specialistai neslepia, kad panaši situacija su oro kokybe ne tik mokyklose, bet ir vaikų darželiuose.
