Pirmadienį kelyje Kuršėnai–Šiauliai vairuotojus pasitiko vidury kelio ant šono po susidūrimo gulintys du vilkikai. Kaip pasakojo vienos mašinos vairuotojas, automobilio nesuvaldė ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą dėl slidžios kelio dangos. Tiesa, vairuotojas prašė veido nerodyti, esą namiškiai bus šokiruoti.
„Užvažiavau ant viaduko, buvo slidu. Užmetė, padarė žirkles vadinamas. Ir guli ant šono, na ir viskas. Na, čia pirmas tas pašalimas. Pradžioje kažkaip neįvertinom galbūt to dalyko“, – sako avariją sukėlusio vilkiko vairuotojas.
Vyras išsigando, tačiau medikų pagalbos neprireikė. Kito vilkiko vairuotojas buvo apžiūrėtas medikų.
„Išlipęs iš mašinos nuėjau specialiai ant viaduko, ledelis, kur tu gali pavažiuoti“, – pasakoja avariją sukėlusio vilkiko vairuotojas.
Policija sako, kad tokios avarijos, kai pasirodo pirmosios šalnos, ne naujiena.
„Ne visuomet kreipiamasi į policiją, tai, berods, trisdešimt techninių eismo įvykių. Ir nepašalus mums stinga to atsakingumo dalyvaujant eisme. Tos drausmės, savitarpio pagarbos. Kai yra slidi kelio danga, tie visi dalykai ypač matomi, ir pasibaigia liūdnom pasekmėm, tai yra eismo įvykiais“, – pasakoja Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys.
Tuo metu vairavimo instruktoriai vardija pagrindines klaidas, dėl ko, spustelėjus pirmam šaltukui, kelyje susidaro spūstys ar padaugėja avarijų.
„Pirmiausia, saugaus atstumo nesilaikymas. Jeigu keičiasi sezoniškumas, tai padangos būna silpnesnės, nusidėvėjusios. Stabdo, kaip įpratę prie pabaigos, o ne iš anksto. Reikia stabdyti daug anksčiau“, – teigia „Draiverio“ instruktorius Martynas Bartkus.
Kol vairuotojai keiksnoja prastėjančias oro sąlygas ir dėl jų keliuose didėjančias rytines spūstis, vieša erdvė mirga besidžiaugiančiųjų šaltuko raštais. Klaipedėtis Vytautas Stonys sako ryte buvęs gerokai nustebintas.
„Mašiną ploviau, pasižiūrėjau pagal prognozes, kad nelis. Sakau, eisiu nusisausinsiu. Kadangi šalia manęs traukinių linija važiuojanti, tai toks garsas, nemoku paaiškinti, lyg paukščiai čiulbėtų. Šnarėjimas, galvoju, nejaugi traukinys važiuoja. Bandau dar labiau įsigilinti į tą garsą, žiūriu, vienas lašas, kitas lašas, kaip pradėjo ta kruša duoti, buvau pats apakęs“, – kalbėjo klaipėdietis.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai sako, kad tokiais vaizdas galėjo džiaugtis daugiausiai vakarų arba šiaurės vakarų gyventojai. Ir tai dar ne pirmasis sniegas.
„Vakar dieną praslinkus šaltajam frontui, įvyko tokie konvekciniai procesai ir šaltame ore formavosi trumpi lietūs, ir jų metu krito kruša. Ledo kruopos – tokie šiltesniam sezonui būdingi reiškiniai“, – sako sinoptikas Paulius Starkus.
Panašu, kad artimiausią naktį panašių reiškinių bus vėl. Ir jau ne tik apie Žemaitiją.
„Daugelyje rajonų temperatūra sparčiai kris. Bus naktį tarp nulio, penkių, bet daugiausiai bus tarp nulio, dviejų šilumos. Vietomis vėl sulauksime šalnų. Ore tik kai kur, o dirvos paviršiuje jau tikrai daugelyje rajonų galimos šalnos. Ir iki trijų, keturių laipsnių šalčio“, – pasakoja P. Starkus.
Bobų vasaros šiemet taip ir nepastebėsim mat ji turėtų būti po pirmųjų šalnų, tačiau sinoptikai sako, kad jau trečiadienį termometrai rodys iki šešiolikos šilumos. Bet jos per daug nepajusime, mat šilumą lydės ir vėjas, ir lietūs. Klimatologai sako, kad vėsa ir šalnos kol kas gąsdins tik naktimis. O štai dienomis dėl šiltėjančio klimato spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje termometrai vis dar rodys teigiamą temperatūrą.
„Tendencija aukštesnių temperatūrų ji išlieka. Nepaisant to, kad buvo vėsesnių dienų, naktų, bet bendrai paėmus, nebuvo tokių atvejų, kada kada minusinė oro temperatūra. Tai vėlyvesnio rudens, minusinių temperatūrų dar faktiškai neturim. Teigiamos anomalijos dar vyrauja“, – teigia klimatologas Donatas Valiukas.
Apie šešis šilumos dienomis termometrai rodys iki lapkričio vidurio. Šalčio dienomis klimatologas kol kas nežada. O štai snaigę vieną kitą galime išvysti, tačiau, iškritusios bent jau iki lapkričio vidurio, ilgai neužsibus.
