Šarūno ūkis išskirtinai tvarkingas, tačiau po visu tuo slypi daug nematomo darbo ir nesėkmių. Ūkininkas sako, kad sunkiausia buvo pačiais pirmaisiais metais.
„Žmonės labai daug skuba ir bando daug visko padaryti nepažinodami žemės sklypo. Kai pradėjau prieš ketverius metu pirmieji metai buvo labai sausi. Kai tu pamatai, kad nėra pas tave vandens ir tos balutės, kurios pas tave stovėjo ir iš kurių tu laistei, jos labai greit pasibaigė. Pirmais metais montavome laistymą, kasėme vandens telkinius, kad turėti tą vandenį. O antrais metais buvo lietingi metai ir tada pamatai, kur pas tave vanduo neišbėga. Realiai tokios pagrindinės bėdos buvo – iš pradžių sausra, po to per šlapia“, – teigė agronomijos mokslus baigęs Š. Cijūnaitis.
Šarūno ūkyje tvarkingai išlygintose eilėse auga saldžiavaisės aronijos, avietės, gervuogės. Jis papasakos, kaip jam pavyksta konkuruoti su atvežtinėmis uogomis iš Lenkijos ar Ukrainos, kodėl svarbu pasirinkti kokybišką sodinamąją medžiagą ir pasidalins įdomiu keletą metų trukusiu eksperimentu.
„Niekas nenori parduoti geros prekės pigiai, tai jeigu tu pas vieną prekybininką randi tos pačios veislės ir taip pat atrodančią šaknelę už dešimt centų tai taip nebūną, nėra tas pats tikrai. Gal ir gali rasti kažkiek pigiau, bet kad kaina skirtųsi keliolika kartų taip nebūna“, – savo patirtimi dalinsis laidos pašnekovas.
Visą reportažą žiūrėkite:
