Nausėda ir Duda ragina Ukrainą nepasiduoti Rusijos šantažui ir patikino, kad visiškai palaiko Ukrainos narystę tiek NATO, tiek Europos Sąjungoje. O kol Rusija neriasi iš kailio ir Baltarusijoje ketina dislokuoti branduolinius ginklus, kai kurie politologai tai vadina silpnumo ženklu.
Ukrainos lyderis Volodymiras Zelenskis Prezidentą Gitaną Nausėdą sveikina savo rezidencijoje Hutoje, Karpatų regione. Lietuvos ir Lenkijos prezidentai atvyko išsakyti palaikymo Ukrainai, kuri šiuo metu susiduria su paaštrėjusia Rusijos agresija. Beje, tai pirmasis vadinamojo „Liublino trikampio“ susitikimas aukščiausiu – prezidentiniu – lygiu.
Skirtingais duomenimis, separatistų užimtuose Ukrainos Rytuose bei okupuotame Kryme, Rusija yra sutelkusi nuo 100 iki 175 tūkstančių karių. Anot G. Nausėdos, tai – grėsmė visam regionui, tačiau Rusijos bandymai atkurti įtakos zonas esą nebus toleruojami.
„Negali būti taip, kad prie Ukrainos sienų koncentruojama šimtatūkstantinė armija, mobilizuojami kariniai pajėgumai, intensyvinamos kibernetinės atakos, pilasi dezinformacijos srautas, propaganda ir mes sakome, kad vyksta „business as usual“, – teigia G. Nausėda.
NATO senbuvės grasina Rusijai nuožmiausiomis iki šiol sankcijomis, jei ši pradėtų invaziją į Ukrainą. Tačiau „Liublino trikampio“ lyderiai įsitikinę: į Rusijos veiksmus reikia reaguoti nedelsiant ir V. Putiną stabdyti reikia ne post factum, o prieš tai.
„Ką reiškia po to? Ir kas liks po to, kai jau bus tas puolimas įvykdytas? Štai kur klausimas“, – tikina Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelensky.
„NATO tikrai turi reaguoti ne tiktai pajėgumų rytiniame NATO flange telkimu ir koncentravimu, bet ir savo gynybos pastiprinimo planais. Pajėgumai pajėgumais, bet mes turime turėti labai aiškų algoritmą, kaip mes elgiamės įsigaliojus scenarijui A, scenarijui B arba scenarijui C“, – kalba G. Nausėda.
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai sureagavo ir į tai, kad diktatorius A. Lukašenka jau ketina leisti Baltarusijoje dislokuoti Rusijos branduolinę ginkluotę.
„Jeigu iš tikrųjų tokia situacija būtų, kad dalis Rusijos branduolinės ginkluotės bus perkelta link Vakarų Europos – pabrėžiu – link Vakarų Europos ir NATO šalių, jokios abejonės, kad tai yra eilinis agresijos požymis“, – teigia Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Kai kurie Ukrainos pareigūnai yra išreiškę nuogąstavimų, kad Rusija gali pasinaudoti Baltarusija kaip baze užpulti Ukrainą iš šiaurės. O kaip tik savaitgalį prieš „Liublino trikampio“ susitikimą Rusija pasiuntė štai šiuos du branduolinį ginklą galinčius nešti bombonešius patruliuoti virš Baltarusijos.
„Iš esmės tiktai jėgos priemonės ir tokio pobūdžio grasinimai gali būti suprantami iš Rusijos pusės kaip efektyvūs stabdant Ukrainos euroatlantinės integracijos ambicijas, t.y. kitokiomis priemonėmis Rusija situacijos negali paveikti ir aš manau, kad tai yra tiktai silpnumo požymis“, – komentuoja politologas Linas Kojala.
Beje, Rusija spaudžia Vakarus atsižadėti pažadų priimti Ukrainą ir Sakartvelą į NATO. Tačiau Lietuvos ir Lenkijos lyderiai pabrėžia, kad abi šalys besąlygiškai palaikys Ukrainos euroatlantinės integracijos siekius.
„Kiekviena šalis turi teisę laisvai apsispręsti dėl savo ateities ir užsienio politikos krypties. Niekas neturi veto teisės dėl suverenių, nepriklausomų ir demokratinių valstybių pasirinkimo“, – sako G. Nausėda.
„Blogiausias sprendimas būtų pasiduoti tam šantažui, o tinkamas sprendimas būtų parodyti mūsų jėgą ir kad nebijome to šantažo. Priešingai. Būtent taip šiandien turėtų elgtis NATO, nes tai yra nuoseklus ir tinkamas veikimas Rusijos imperialistinei politikai sustabdyti“, – sako A. Duda.
Palaikyti Ukrainą G. Nausėda ir A. Duda įsipareigoja ne tik žodžiu, bet ir raštu. Susitikimo metu „Liublino trikampio“ šalių lyderiai pasirašė bendrą pareiškimą toliau plėsti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos, ekonomikos, energetikos ir kitose srityse.
