Žurnalisto Vladimiro Laučiaus ir A. Geraščenkos pokalbis – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Amerikos Senatas pagaliau patvirtino lendlizą Ukrainai. Tai puiki naujiena, bet dabar girdime, kad Prancūzija, Vokietija, Italija bando ištraukti Putiną iš tos nepadorios vietos, į kurią jis pats save įgrūdo, o kad piktas vaikelis neisterikuotų, nusiramintų, jie mielai nupraus jo išpurvintą veidą ir gal net duos jam gabalą Ukrainos. Ar gali toks planas pavykti? Ar jie gali priversti Ukrainą pasirašyti taiką, kuri Ukrainai nebūtų priimtina?
Manau, kad jiems tai nepavyks. Nes yra Prancūzijos ir Vokietijos tautos, o tų tautų didžioji dalis reikalauja teisingumo, reikalauja nubausti karo nusikaltėlius. Europos tautos pasibaisėjo pamačiusios rusų padarytus karo nusikaltimus, pamačiusios, kaip sušaudomos moterys, vaikai, senukai. Visas internetas pilnas įrašų, kuriuose rodoma, kaip šaudoma į nugaras civiliams, šaudoma į jų automobilius. Šimtai nužudytųjų Bučoje, Hostomelyje, Irpinėje parodė visam pasauliui, kad Putinas – tai blogis. O tie, kurie nori ir toliau su juo prekiauti ir vaidinti, kad nieko baisaus nevyksta, manau, atsidurs Europos civilizacijos užribiuose.
Šaltiniai JAV tvirtina, kad Amerika norėtų matyti šio karo pabaigą – ir Ukrainos pergalę – iki spalio mėnesio. Tuo metu Rusija ruošiasi ilgam poziciniam karui. Kaip prognozuojate, kuris iš šių scenarijų realesnis?
Ukrainiečių tautai pergalė kare yra mažų mažiausia Rusijos kariuomenės išstūmimas iš Ukrainos teritorijos – Chersono, Zaporižės, Donecko ir Luhansko sričių iki pat Ukrainos valstybės sienų. Mums reikia daugiau ginklų, šaudmenų. Mes iki šiol negavome reaktyvinių salvinių ugnies sistemų, be kurių neįmanomas didelio masto puolimas. Mums trūksta tankų, šarvuočių, kuriuos mums žadėjo sąjungininkai. Mes iki šiol neturime priešraketinės gynybos.
Tęsiasi raketų smūgiai mūsų karių apmokymo centrams, tęsiasi smūgiai mūsų infrastruktūrai, geležinkeliams, tiltams, kuro ir amunicijos saugykloms. Ukrainoje šiandien nėra saugių vietų. Mes dėkingi Lietuvai už karinę pagalbą, kurią mums suteikėte. Prašome dar labiau padėti.
Ar šią problemą suvokia amerikiečiai ir europiečiai? Ar skuba ją spręsti nelaukdami rudens ar vasaros pabaigos?
Problemą jie supranta, bet turiu pasakyti, kad Amerikoje yra daug biurokratinių trukdžių. Procesai, įstatymų priėmimai, kaip lendlizo įstatymo priėmimas, trunka po kelis mėnesius. Norėtųsi, kad ginklai būtų tiekiami greičiau ir kad jų būtų daugiau, kad JAV ir Europa gamintų reikiamus ginklus. 90 patrankų ir 40 tūkstančiai sviedinių – nepakankamas kiekis, kad galėtume nušluoti Putino karių ordas.
Rusija stengiasi išsekinti Ukrainą ne tik kariniu, bet ir ekonominiu atžvilgiu. O kaip atrodo pačios Rusijos ekonominė padėtis? Ar Rusija atlaikys ekonominio sekinimo karą?
Rusijos ekonomika, mano manymu, laikosi daug geriau nei Ukrainos ekonomika. Už parduodamas dujas ir naftą Putinas kiekvieną dieną gauną po milijardą eurų. Gaudamas tokius pinigus, jis gali kariauti amžinai. Mus džiugina, kad Europos šalys atsisako Rusijos naftos ir dauguma jų planuoja atsisakyti iki šių metų pabaigos. Tačiau išlieka didžiulė priklausomybė nuo dujų.
Ne visos valstybės taip gerai numatė, kas gali įvykti, kaip Lietuva. Jūs pasistatėte suskystintųjų dujų terminalą Klaipėdoje, ir šaunuoliai, kad tai padarėte. O kitos šalys išlieka priklausomos. Rusija tęsia savo užsienio prekybą, o Ukrainos užsienio prekyba – užblokuota. Mūsų uostai uždaryti nuo vasario 24 dienos. Mūsų sandėliuose – 21 milijonas tonų grūdų, kuriais galima būtų visus metus maitinti 300 milijonų žmonių. Grūdų kainos pasaulyje pakilo 30-40 proc., Afrikos ir Azijos šalyse prasidės badas, nes joms pritrūks pinigų grūdams pirkti.
Kas šiandien vyksta Mariupolyje? Sulaukiame informacijos, kad „Azovo“ kariai pasiduoda. Ar tai tiesa?
Ten atliekamas tokio lygio žygdarbis, kokio žmonija seniai nematė. Mūsų kariai laikėsi daugiau kaip 80 dienų būdami visiškoje apsuptyje, stokodami švaraus vandens ir maisto, negalėdami pasipildyti šaudmenų atsargų. Šis žygdarbis – didesnis už visus tuos, kuriuos mena XX amžius. Berlynas buvo užimtas per 16 dienų, Bresto tvirtovė laikėsi 21 dieną, Mariupolis atsilaikė 80 dienų.
Šiuo metu dalis kovotojų nusprendė pasiduoti ir išsaugoti savo gyvybes. Vyksta procesas – sunkiai ir lengviau sužeisti kovotojai jau išgabenti iš gamyklos, gabenami žuvusiųjų palaikai. Manoma, kad jų „Azovstal“ gamyklos teritorijoje – apie 500. Po to mūsų kariai, jų sveikata ir gyvybė turėtų būti ginamos tarptautinių konvencijų. O mes kartu su jumis reikalausime, kad mūsų kovotojų teisių būtų paisoma.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
