O svarbiausias mokymų tikslas – kaip padėti traumas patyrusiems pacientams ir efektyviai dirbti komandoje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto auditorijose verda intensyvus darbas. Ten atvykę 20 skirtingų specialybių gydytojų iš Ukrainos mokosi, kaip gelbėti sužalojimus patyrusius pacientus ir sustyguoti komandos darbą taip, kad ji viską atliktų kuo efektyviau.
„Ta problema Ukrainoje yra aktuali, nes pacientų patyrusių karo sužalojimus jų nemažėja, o su kiekviena diena tik gausėja – yra būtini tie kursai, kad jie mokėtų susikalbėti tarpusavy, kad teiktų pagalbą traumą patyrusiam pacientui vienu visiems priimtinu būdu“, – teigia Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas Alfredas Smailys.
Ukrainos medikai pasakoja, kaip tenka konsultuoti ir operuoti, kai aplink sproginėja bombos ir aidi šūviai – reikia rūpintis ir savo, ir ligonių saugumu. O jei vyksta operacija, ją privalo baigti net jei aidi pavojaus signalas.
„Pavojingiausia, kad pažeidžiama energijos tiekimo infrastruktūra, o, kaip suprantate, ligoninė negali ilgai dirbti ilgai be elektros energijos tiekimo. Ir mūsų pacientai yra ne tik kariai. Civiliams taip pat reikalinga pagalba bei gydymas. Tai yra didelis iššūkis mums“, – sako chirurgas Arkadii Savchenko.
„Dirbau netoli vietų, kurios buvo nuolat bombarduojamos. Ir tikrai nelengva, kai turi dirbti ne tik kaip gydytojas, bet ir užtikrinti kitų saugumą, galvoti, kaip evakuoti pacientus, nes tu esi už juos atsakingas. Bet tuo pačiu turi suvokti, kad privalai pats likti gyvas“, – kalba chirurgas Ruslan Knut.
Gydymo įstaigose daugėja ir įvairiomis ligomis sergančių ligonių, ir ypač sunkius sužeidimus patyrusių karių ir civilių – šautinės, bombų skeveldrų padarytos žaizdos, galūnių amputacijos – tai kasdienybė.
„Mes padedam mūsų ortopedams, neurologams, nes daug mūsų karių patiria smegenų pažeidimus, didelius minkštųjų audinių pažeidimus. Po suteiktos pirmosios pagalbos karo ligoninėj, jie patenka į mūsų ligoninę, čia gauna reikalingą reabilitaciją, po kurios gali grįžti kariauti“, – aiškina A. Savchenko.
„Situacija dabar yra labai labai bloga. Mes turime labai daug sužeistų karių, kai kurie sužeisti labai sunkiai“, – sako kardiologė Oksana Makar.
„Labai daug žaizdų, sužeidimai labai rimti, įvairios traumos, padarytos sprogimų, nudegimai, kvėpavimo problemos“, – vardija karo medikas Andriy Dobrovolskiy.
Lietuvos medikai pabrėžia, kad sužeisto paciento sveikata ir tolimesnė gyvenimo kokybė priklauso nuo pirmos – auksine vadinamos valandos.
„Didžiausią reikšmę turi per auksinę valandą priimti sprendimai, kada tu turi sekti algoritminius sprendimus – čia reikia Ukrainos gydytojams bazinių žinių pirmos valandos metu. Tos valandos bėgyje priimtų sprendimų priklauso visa paciento tolimesnė ateitis, invalidumas ir panašiai“, – kalba A. Smailys.
O tokie mokymai Ukrainos medikams naudingi, jų žingeidumas stebina lietuvius.
„Tas poreikis yra didžiulis, nes tos netektys yra didelės, traumų daug, ir tos pagalbos reikia įvairiuose lygiuose, pradedant nuo karo veiksmų zonos ir baigiant ligoninėm“, – tvirtina LSMU Ekstremalios medicinos katedros vedėjas Dinas Vaitkaitis.
Tai pirmas kartas, kai siaučiant karui Ukrainoje, medikai atvyksta tobulintis į Lietuvą. Tiesa, teko gerokai pavargti, kad šie gydytojai, ypač vyrai, galėtų atkeliauti į Kauną, mat tokio amžiaus vyriškiai iš kariaujančios šalies šiuo metu neišleidžiami.
„Čia unikalus atvejis, kad jiems pavyko atvažiuoti ir tame tarpe daug vyrų, kuriems buvo rūpestis išvažiuoti per sieną, reikėjo daug pastangų ir diplomatiniame lygyje, ir sveikatos ministras Ukrainos prisidėjo prie to, kad jiems leistų išvykti“, – teigia D. Vaitkaitis.
O grįžę į karo niokojamą gimtinę, medikai patirtimi dalinsis ir su kitais kolegomis.
