Charkivo centre stovinčio namo rūsyje galima rasti šimtus tuščių skardinių. Anksčiau ukrainiečiai jas laikė šiukšlėmis ir tiesiog išmesdavo. Tačiau dabar skardinės – aukso vertės: „Priimame skardines. Yra trys tinkamiausių skersmenų – kondensuoto pieno, kukurūzų ir konservuoto troškinio.“
Savanoris Aleksandras demonstruoja tinkamiausias skardines, iš kurių kartu su kitais savanoriais jau daugiau nei du mėnesius gamina žvakes. Jas kariai naudojo ir fronte, apkasuose – kur nebuvo elektros ar dujų tiekimo. Tęsiantis rusų okupantų terorui, ciniškam apšaudymui raketomis, prie tokio gyvenimo būdo priprato ir civiliai.
Putino orda svarbiausius infrastruktūros objektus apšaudo ne tik raketomis, bet ir dronais kamikadzėmis, tad nuolat kyla elektros energijos tiekimo sutrikimų. O ten, kur nėra elektros, nėra ir kitų komunalinių paslaugų.
„Dėl Rusijos raketų teroro kai kuriuose Ukrainos miestuose ir rajonuose turime riboti elektros energijos tiekimą, kad visa sistema veiktų stabiliai. Nuo 17 iki 23 valandos turime mažinti elektros suvartojimą“, – kalba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Miestai bombarduojami, o elektra visoje Ukrainoje vis dingsta, tad, kaip sako savanoriai, sprendimas naudoti primityvias savadarbes žvakes buities reikmėms nebeatrodo toks beprasmis kaip prieš karą. Į juos nuolat kreipiasi Charkivo srities gyventojai, prašydami padėti ir pagaminti žvakių.
Gamybos procesas yra gana paprastas – vienas savanoris jį demonstruoja: „Pjauname kartoną, imame tik vieno sluoksnio kartoną. Susukame į stiklainį, įdedama vaško ir užpilame. Pašildykite parafiną ir jį supilkite.“
Maža žvakė dega pusantros valandos, didelė – daugiau nei dvi valandas. Ją kuo puikiausiai galima deginti ir patalpose.
Pagrindinis šių žvakių privalumas yra tas, kad jas galite naudoti ne tik kambariui apšviesti. Svarbiausia, kad jos šildo, su jų pagalba galima pasigaminti valgyti, išsivirti puodelį kavos ar arbatos. Jos skleidžia daug ugnies ir šilumos. Gamintojai teigia, kad virdulys su vandeniu virš šios žvakės užvirtų maždaug per 20 minučių.
80 procentų žvakės sudaro parafinas, kurį reikia pirkti. Visa kita yra smulkmenos, kurias galima rasti bet kur – nereikia net pinigų už tai mokėti. Iš Charkivo gyventojų savanoriai prašo skardinių, paprasto kartono, kartoninių dėžių. Beje, norėdama sukurti geriausią žvakių „receptą“, savanorių komanda eksperimentavo tris savaites.
„Geriausia skardines nupjauti iki keturių centimetrų aukščio, tada supilti visą naudojamą parafiną. Absoliučiai visą. Jei paimsite stiklainį ir užpildysite parafinu, sudegs ne visas parafinas. Sudegs iki šio lygio. Užgesus žvakei liks 15–20 procentų parafino“, – aiškina savanoris Oleksandras Gorbatko.
Žvakes gamina šimtai kariškių ir civilių, gyvenančių ne tik Charkive, bet ir kituose miestuose, nukentėjusiuose nuo Rusijos agresijos. Savanoris Aleksandras pasakoja, kad paskutinįkart į Putino ordos suniokotą Iziumą jie nuvežė 200 žvakių. Taigi anksčiau daiktai, laikyti šiukšlėmis, dabar tapo neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi.
Per du mėnesius komanda pagamino ir išdalijo apie 2 tūkstančius savadarbių žvakių. Tačiau jie planuoja plėsti gamybos mastą, nes ir tokio kiekio vis dar nepakankama. Mat, kaip sako patys, artėjanti žiema bus labai nenuspėjama.
