Sudegusį automobilį, kuriame guli rusų okupantų nužudyti žmonės, kitą dieną po tragedijos nufilmavo Iziumo gyventojai. Viduje buvo trys vyrai – 46-erių tėvas, 20-ies sūnus ir 56-erių metų jų pažįstamas.
„Automobilis „Ford Transit“ buvo apšaudytas rusų kolonos, pasiruošusios okupuoti Iziumą“, – teigia Ukrainos nacionalinės policijos atstovas Timur Tortishnyj.
Automobilis sudegė – kaip ir trys juo važiavę vyrai. Vėliau jų pažįstami palaidojo juos apleistose kapinėse.
„Jie rinko tik didesnius kaulus, nes buvo nuolat apšaudomi. Tai yra kaukolės, šonkaulių ir kitus. Vėliau surinko ir smulkius kaulus. Tai vyko kovo 15–20 dienomis“, – kalba Iziumo gyventojas Leonid.
Vėliau mažus kaulus palaidojo atskirai aukų kieme, mat žmonės, baimindamiesi nuolatinių apšaudymų, stengėsi neišeiti už miesto ribų. Rugpjūčio mėnesį rusai visą tai ištraukė iš žemės ir palaidojo viename masiniame kape. O dabar palaikus išgabena policija.
„Dabar, siekiant nustatyti kūnų tapatybę, atliekame įvykio vietos apžiūrą, kad galėtume atlikti tyrimą. Paimti DNR mėginiai“, – aiškina T. Tortishnyj.
Kapas išlaisvinto Borovsko rajone, Charkivo srityje. Jį pareigūnai rado praėjus vos savaitei po anos ekshumacijos.
„Atliekame tyrimą – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių kapų apžiūrą. Turime preliminarių duomenų apie 17 žuvusiųjų, tačiau šis skaičius gali būti netikslus“, – sako Ukrainos nacionalinės policijos tyrėjas Dmytro Soima.
Nors apie masinę kapavietę Iziume, kur rusai ciniškai užkasė beveik pusę tūkstančio nužudytų žmonių, žino daugelis, ji nėra vienintelė tokia. Charkivo srityje randama vis daugiau naujų kapų. Policijos duomenimis, iki šiol išlaisvintoje dalyje jie rado beveik 800 nužudytųjų kūnų.
Tačiau identifikuota tik kiek daugiau nei pusė – 450. Tai reiškia, kad dar 350-ies žmonių artimieji net nežinojo, kas nutiko jų mylimiesiems – turbūt kiekvienas tikisi, kad jie dar gyvi. Todėl Iziume įkurta mobili DNR laboratorija – tokių Ukrainoje yra dvi. Jos važinėja miestuose, kur policija aptiko daugiausia lavonų. Antroji laboratorija iškeliavo į Bučą Kyjivo regione.
„Pirmiausia prokuroras apklausia asmenį, sužino jo duomenis. Išsiaiškina, ką jis žino apie savo giminaitį, kokiomis aplinkybėmis ir kur tiksliai jis mirė – jei asmuo tokią informaciją turi. Tada jis siunčiamas į mobiliąją laboratoriją, o ekspertas paima DNR mėginius“, – aiškina D. Soima.
Tačiau kol kas iš 450 kūnų, rastų masinėje kapavietėje Iziume, maždaug 200 identifikuoti dar nepavyko. Tarp jų galimai yra ir Anatolijaus sūnus, kuris išvyko kariauti vos prasidėjus karui.
„Sako, kad jis buvo nužudytas. Jie palaidojo jį, manau, 55-ajame kape. Dabar jie jį iškasė. Turiu atlikti DNR testą ir sužinosiu, ar mano sūnus ten palaidotas, ar gyvas. Galbūt niekas nematė jo mirusio. Kaip? Jis buvo pašauktas į kariuomenę. Žinoma, neatsisakė“, – pasakoja Anatolijus.
Kol praėjo visą procedūrą, Anatolijus užtruko. Mat norinčiųjų ištirti kūnus yra gana daug: kažkas ieško dingusio asmens, kažkas tikrai žino, kad jo artimasis mirė. Tik nežino, kur tiksliai jis buvo palaidotas.
„Mano mamą užmušė skeveldra ir ji buvo palaidota po kažkuriuo numeriu. Ji 12 valandą nakties išėjo į tualetą ir sprogo kasetinė amunicija. Skeveldros žaizda galvoje. Momentinė mirtis“, – pasakoja Iziumo gyventojas Yevhen.
Žmonės seilių mėginius duoda teismo medicinos ekspertams, kad šie atliktų DNR tyrimą. O štai su mirusiųjų kūnais dirbti sunkiau. Priklausomai nuo mirties priežasties, analizę galima atlikti keliais metodais.
„Atliekami įvairūs tyrimai. Galime tirti apanglėjusius lavonus, kaulų čiulpus, kraują, raumenis. Netgi drabužius, kraujo dėmes ar ką nors kitą“, – aiškina Teismo ekspertizės instituto ekspertė Viktorija Bulavina.
Medžiagos tyrimams – daug, o paimti juos – sudėtinga. Tad mirusiojo tapatybės nustatymas gali trukti nuo dviejų savaičių iki pusantro mėnesio. Ten atvykę žmonės sako, kad tai – labai ilgas laiko tarpas, nes kiekviena diena, praleista laukiant rezultatų, bėga tarsi ilgi mėnesiai. Mat visi čia atvykę žmonės turi viltį, kad bevardžiame, tik numeriu pažymėtame kape, gulėjo visai ne jų artimasis.
