O jiems tai nieko gero nežada, nes šioje pseudorespublikoje yra įteisinta mirties bausmė. Į pasaulio lyderius Davose kreipęsis Zelenskis ne tik paprašė Ukrainai tiekti ginklų, kurių ji prašo jau tris mėnesius, bet ir griežtinti sankcijas Rusijai. O savo „Davosą“ su Lukašenka surengęs Putinas ir vėl pučia propagandą – esą iki šiol įvestas sankcijas Rusija puikiai atlaiko.
Rusų seržantas – 21-erių Vadimas Šišimarinas – pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis Sumų regione „Kalaškikovu“ nušovė 62-ejų, dviračiu važiavusį civilį. Rusų karys kaltę pripažino, sakė, kad gailisi ir prašė velionio našlės atleidimo, tačiau į savo pusę teisėjų jis nepalenkė. Civilio žudikas visą likusį gyvenimą praleis kalėjime.
„Jam skirta kalėjimo iki gyvos galvos bausmė“, – komentuoja teisėjas Serhiy Agafonov.
Tuo metu Lvivo kapinėse – ašaros ir skausmas. Artimieji ir kariai pagerbia mūšio lauke žuvusius Ukrainos kovotojus. Savo sūnų Dmitrijų aprauda ir Liudmila.
„Jis gimė čia, Lvive, ir mes nusprendėme palaidoti jį gimtajame mieste. Su juo buvo 37 vyrai, 37 draugai ir nė vienas negrįžo. Nė vienas“, – pasakoja žuvusio kario mama Liudmila Oliynyk.
Kiek ukrainiečių karių nuo vasario 24-osios žuvo mūšio lauke nuo okupantų rankos, Kyjivas neskelbia, tačiau abejonių nekyla, kad aukų tūkstančiai. Anot, V. Zelenskio, vien Rytų fronte kasdien žūsta nuo 50-ies iki 100-to Ukrainos gynėjų.
Beje, britų žvalgyba skelbia, kad per tris karo Ukrainoje mėnesius Rusija jau patyrė tiek nuostolių, kiek Sovietų Sąjunga per dešimtmetį karo Afganistane, kur žuvo apie 15 tūkstančių karių.
Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija paskelbė kontroliuojanti jau 95 procentus Luhansko srities. Ukrainos pajėgos vis dar gina Severodonecką ir Lysyčianską, tad čia vyksta patys intensyviausi mūšiai.
Okupantai karščiausiame fronto taške bando apsupti Ukrainos pajėgas iš Vakarų. Kad tai padarytų, rusų pajėgoms reikia užimti štai šį maždaug 25 kilometrų ilgio koridorių. Rytuose dislokuoti ir mūšiams dar tik besiruošiantys Ukrainos kariai nežino, kas jų laukia.
„Esame pasiruošę bet kokiai įvykių raidai: pulti, gintis, trauktis – jei reikės. Mes pasiruošę viskam“, – teigia Ukrainos karys Volodymyr Dumansky.
Ir vardija, kas labai padėtų atstumiant priešą.
„Mums trūksta šarvuočių. O labiausiai – oro gynybos ir aviacijos“, – sako Ukrainos karys Serhii Padenko.
Daugiau ginklų prašo ir į Davoso viršūnių susitikimo dalyvius kreipęsis Ukrainos prezidentas.
„Ukrainai reikia visų ginklų, kurių prašome, ne tik tų, kuriuos gauname. Taip pat Ukrainai reikia pinigų. Mažiausiai 5 milijardų dolerių kiekvieną mėnesį“, – kalba Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelensky.
Pasaulio lyderiams V. Zelenskis primena ir apie dar griežtesnes sankcijas Rusijai.
„Rusiškos naftos embargas. Visiška Rusijos bankų blokada. Be išimčių. Visiems. Visiškas Rusijos IT sektoriaus ignoravimas. Jokios prekybos su agresoriumi. Nelaukite daugiau mirtinų atakų. Nelaukite, kol Rusija panaudos specialiuosius ginklus – cheminį, biologinį ir, neduok Dieve, branduolinį. Neleiskite agresoriui manyti, kad pasipriešinimas nėra pakankamai ryžtingas“, – teigia V. Zelensky.
Kai V. Zelenskio klauso viso pasaulio lyderiai, V. Putinas kalba tik su vienu – A. Lukašenka. Šiandien jį pasikvietė į Sočį ir pareiškė, kad su Rusijos ekonomika – viskas gerai.
„Rusijos ekonomika atlaikė sankcijas ir jas atlaikė labai padoriai. Tai rodo visi pagrindiniai makroekonominiai rodikliai“, – sako V. Putinas.
Savo ruožtu Rusija, regis, ketina susidoroti su ginklus sudėjusiais Mariupolio gynėjais, kurie praėjusią savaitę apleido „Azovstal“ gamyklą. Apsišaukėliškos Donecko respublikos lyderis Denisas Pušilinas žada steigti tribunolą pačiame Donecke, kur esą ir laikomi belaisviai iš „Azovstal“. Tai nieko gero nežada, nes šie rusų rankose atsidūrę kovotojai – didžiausi Rusijos priešai. Tikėtis sąžiningo teismo būtų naivu, o Rusijos valdomoje Donecko respublikoje dar 2014-aisiais buvo įteisinta mirties bausmė. Tačiau šiuos Kremliaus statytinio pareiškimus derėtų vertinti atsargiai, nes ir Rusijos, ir Ukrainos valdžios atstovai puse lūpų vis užsimena apie kovotojų iš „Azovstal“ išmainymo į rusų belaisvius.
Sklando gandai, kad derybų dėl belaisvių mainų objektas – ir ukrainiečių oligarchas, V. Putino sąjungininkas Viktoras Medvedčukas. O kol tai neįvyko, Ukrainos pareigūnų rankose atsidūręs V. Medvedčukas atskleidė naftotiekio „Samara – Zapad“ grobstymo schemas ir anglių verslo Donbase „machinacijas“, kai Kyjivas iš Rusijos remiamų separatistų lyderių pirko akmens anglį energetiniams Ukrainos poreikiams tenkinti.
„Į tai buvo įtraukta beveik visa valstybės aparato viršūnė, pradedant prezidentu ir baigiant ministrais, teisėsaugininkais ir tais, kurie tiesiogiai įgyvendino šią schemą“, – sako sulaikytas oligarchas Viktor Medvedčuk.
V. Medvedčukas ne tik metė tiesioginius kaltinimus buvusiam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai – esą jis iš minėtų korupcinių schemų pelnėsi milijonus, bet ir sako, kad P. Porošenka prašydavo V. Medvedčuko būti tarpininku tarp jo ir V. Putino.
Savo ruožtu Ukrainos žvalgybos vadas skelbia, kad prasidėjus karui prieš Ukrainą, prieš V. Putiną buvo surengtas pasikėsinimas nužudyti, kurį įvykdyti turėjo Kaukaziečiai. Nors ir nesėkmingas, pasikėsinimas buvo ir jį Kremliui pavyko nuslėpti. Daugiau informacijos Ukrainos žvalgyba apie tai nepateikia.
