Didžiulis neteisėtų migrantų būrys jau ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos pasienyje. „Tokių neteisėtų migrantų prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos iš Baltarusijos pusės gali būti apie 1000“, – teigia pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
„Ir reikėtų pažymėti, kad yra tokia situacija, kad tos grupės yra apsuptos Baltarusijos pareigūnų ir jie, net ir norėdami, negali iš ten pasišalinti“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ir nors pastarąją parą Lietuvos pasienyje buvo pakankamai ramu – į šalį neįleisti vos 35 neteisėti migrantai – premjerė ir pasieniečių vadas sako, kad tai gali būti tyla prieš audrą ir neatmeta mūsų sienos šturmo scenarijaus.
„Žinome, kad žmonių pasienyje yra daug. Tai, kad konkrečią naktį bandė žmonių kirsti sieną mažiau negu prieš tai, nieko savaime neįrodo ir neparodo. Todėl ruošiamės ir toliau saugoti valstybės sieną“, – komentuoja Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Tačiau kol kas mes matome, kad Baltarusijos pareigūnai bando išstumti į Lietuvą pakankamai nedideles grupes“, – kalba R. Liubajevas.
Tikėtina, kad A. Lukašenkos režimas šiuo metu tiesiog mėgina pasienyje su Lietuva sutelkti dar gerokai didesnį migrantų skaičių.
„Juos bandoma laikyti prie mūsų pasienio. Tai rodo, kad tai yra visiškas baltarusių pusės įsitraukimas“, – kalba nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot valstybės sienos apsaugos vado, neramumai prie sienos vienu metu gali sudrebinti ir Lietuvą, ir Lenkiją. Taip pat neteisėtų migrantų stovyklas, kuriose jie apgyvendinti.
„Galima tikėtis, kad veiksmai bus koordinuojami Baltarusijos represijos atstovų“, – sako R. Liubajevas.
Visgi, kiek pareigūnų šiuo metu saugo mūsų sieną nuo galimo neteisėtų migrantų šturmo, neatskleidžia ir krašto apsaugos ministras.
„Mūsų karių kiekis, jeigu lyginsime šalis pagal gyventojų skaičių, yra dvigubai didesnis negu Lenkijoje“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Yra aukščiausios parengties lygis. Yra sustiprinta sargyba, yra pasitelkta Lietuvos kariuomenė, yra Lietuvos policijos atstovai, šauliai ruošiasi į pagalbą. Taip kad – visos įmanomos pajėgos pas mus yra parengtyje ir mes esame pasiruošę“, – komentuoja vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas.
Lietuvos pasienyje telkiama ir specialioji technika riaušėms malšinti. „Visa. Tiek ir dujos, guminės kulkos, tiek ir vandens patrankos ir visa kita, kas yra mūsų dispozicijoje. Ir sraigtasparniai, termovizoriai. Viskas, kas įmanoma“, – sako K. Lančinskas.
Beje, vidaus reikalų ministrė paneigė pasirodžiusius gandus, kad Europos Komisija rengiasi keisti įstatymus ir drausti migrantų apgręžimo politiką.
„Yra palaikymas tiems veiksmams, tai politikai, kuri yra vykdoma Lietuvos. Mes giname Europos Sąjungos išorės sieną ir mūsų pareiga, kuri yra numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, yra saugoti ir ginti Europos Sąjungos sieną. Ir mes tą darome“, – kalba A. Bilotaitė.
„Mes tikrai neatsitrauksime ir mes apgręžimo politiką tęsime. Tai yra principinis dalykas, nes A. Lukašenka nori šitą politiką torpeduoti. Be sienų Europa reiškia Europą, kurią bet kas gali trypti ir primetinėti žaidimo taisykles. Mes šitoje vietoje būsime tvirti ir jokių nuolaidų. Apgręžimo politika vyks“, – tikina L. Kasčiūnas.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva siekia įtikinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą atverti humanitarinį koridorių į savo kilmės šalis grįžti norintiems neteisėtiems migrantams.
„Tai būtų praktiškai Gardino oro uostą galima naudoti kaip išgabenimo oro uostą, suteikiant tiems žmonėms ne laukti kažkokio išsigelbėjimo Baltarusijos miškuose, o tiesiog grįžti namo“, – aiškina G. Landsbergis.
Visgi tam, neabejotina, priešinsis Rusija, kuri yra nuolatinė Jungtinių Tautų saugumo tarybos narė.
