Siaubingą vaizdą Pavilnyje, Gineitiškių tvenkinyje, išvydo Artūras. Nedidelėje eketėje nugaišusių žuvų net tiršta, kitos leisgyvės dar beviltiškai gaudo paskutinius vandenyje ištirpusio deguonies likučius.
„Toks įspūdis, kad čia žuvienė yra verdama viens per kitą, viens per kitą tos žuvys, laisvai ranka buvo pasiekiamos – didelės ir mažos“, – sako gamtos mylėtojas Artūras Pauliukevičius.
Šimtai nebegyvų žuvų išplaukė pilvais į viršų, o dar gyvas ir didesnes žmonės esą išsinešiojo kas sau.
„Ateini, čia jokių įrankių nereikėjo prisirenki į maišą ir neši. Va riebus takelis. Grynai išmindžioti takeliai prie tos properšos, grynai iš to nešiojimo žuvies. Žvejai didžiąja dauguma ateidavo ir prie šitos properšos, kur dūstanti žuvis, tai arba rankom gaudė, arba ant trumpos meškerytės dar bandė kažką išžvejoti“, – pasakoja A. Pauliukevičius.
O dalį mažyčių žuvelių gaišenų traukė ir metė ant eketės krašto. Tačiau gausybė jų dar matyti ir plūduriuojančių vandeny. Vyras sako apie nelaimę pranešęs ir aplinkosaugininkams. Aplinkos apsaugos departamentas patvirtina, gavę pranešimai specialistai vyko prie tvenkinio, deguonies parametrai čia rodė grėsmingą situaciją.
„Tai buvo kritinė riba, nes rado 0.5 mg/l koncentracija deguonies, tai skaitoma labai jau kritinė riba, nes reaguojama kai yra mažiau nei 2“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento atstovas Arūnas Malinovskis.
Tačiau žmonės nesupranta, kodėl matydami, kad padėtis kritinė, aplinkosaugininkai patys neorganizavo jokių gelbėjimo darbų.
„Aš nesuprantu, kam jie tokie yra. Aplinkosauga neatlieka tų funkcijų, kurias turi atlikti“, – kalbėjo A. Pauliukevičius.
Pasak departamento atstovų, specialistų funkcija kitokia – užfiksavus nelaimę, surasti telkinio savininkus, juos įpareigoti gelbėti žuvis ir kontroliuoti, kaip vyksta procesas, o jei reiks, ir bausti. O esą Gineitiškėse situacija itin sudėtinga.
„Čia yra tas atvejis, kai yra ne vienas savininkas, jų yra daugiau negu dvidešimt, visi buvo informuoti apie tai Ir klebėjau su kolegom, jie atlieka kontrolinius patikrinimus bei primena, kad būtina pasirūpinti, kad žuvys negaištų“, – sako A. Malinovskis.
Vilnietis stebisi tokiu specialistų požiūriu. Ir sako, kad gelbėti žuvis puolė tik viena šeima su draugais, jie kirto eketes. Kažkiek ledo pakrantėse išlaužė ir šalia dirbęs ekskavatorius.
„Padėjo ekskavatorius priešais kasantis, davė oro. Patys žmonės susiorganizavo, eketes pradėjo kirsti. Tiksliau viena šeima – tėvas, sūnus ir draugai. Visiems kitiems niekam nereikia, nei aplinkosauga neprisidėjo prie tos gelbėjimo operacijos, nei aplinkiniai žmonės“, – pasakoja A. Pauliukevičius.
Vaikinai nuolat pluša, trupina eketes užtraukiantį ledą, apžiūri ir beveik užšalusį upeliuką, įtekantį į tvenkinį. Jie rankomis gaudo įstrigusias raudes ir net lydekas.
O gamtos mylėtojai Kėdainiuose periodiškai patys tikrino mieste ir apylinkėse esančius telkinius. Pamatė, kad deguonis Babėnų karjere drastiškai sumažėjo, asociacijos „Gamtos parkas“ paraginti entuziastai kaip mat ėmėsi gelbėjimo darbų. Pjovė didžiules eketes, keturračiais valė sniegą, statė siurblius, kad į vandenį patektų kuo daugiau deguonies ir pavyktų išsaugoti žuvų išteklius.
„Naudojame benzininius vandens siurblius, arba generatoriai, orapūtės, kur yra blogesnės sąlygos, kur yra blogesnės sąlygos ir tokios galimybės nėra pradėjome naudoti, kas labai pasiteisino, deguonies tabletes“, – teigia Asociacijos „Gamtos parkas“ vadovas Gytis Gaubys.
Aplinkos apsaugos departamentas šią savaitę sulaukė virš dešimties pranešimų apie dūstančias ir net gaištančias žuvis, daugiausia mažuose įtekančių upelių ar šaltinių menkai maitinamuose telkiniuose. Nerimo signalai sklido iš įvairių Lietuvos vietų.
