„Dievas didis“ – sako būrys gelbėtojų, kurie iš griuvėsių ištraukia ketverių metukų Miray. Turkijos Adiyamano mieste berniukas, prispaustas betoninių nuolaužų, išgyveno net 178 valandas, arba daugiau nei 7 paras. Gelbėtojai sako: tai, kad jis gyvas – stebuklas.
O moteris po griuvėsiais Chatajuje praleido 175 valandas. Laimė, šįryt gelbėtojams pavyko pasiekti ir ją. Nors sužeista ir išsekusi, ji gyva ir skubiai išgabenama į ligoninę.
Naktį tame pačiame mieste gelbėtojai iš griuvėsių išlaisvino ir vienuolikmetę Zeynep. Matyti, kad mergaitė leisgyvė. Belieka tikėtis, kad ji, atsidūrusi medikų rankose, nepasiduos, ir kad ją sustiprins tai, jog iš griuvėsių kiek vėliau pavyko gyvą ištraukti ir jos tėtį.
Dalis Chatajaus virtę griuvėsių krūva ir tokių miestų Turkijoje dabar dešimtys. Aukų skaičiui jau perkopus 35 tūkstančius, galima tik įsivaizduoti, kiek žmonių – gyvų ir mirusių – palaidoti po griuvėsiais.
„Padėtis čia daugiau nei siaubinga. Mano mama ir sesuo vis dar po griuvėsiais ir aš nieko negaliu padaryti. Mano širdis dūžta. Jos miršta po griuvėsiais, o aš mirštu čia“, – kalba nukentėjusioji Didem Celik.
Visgi su kiekviena valanda ar net minute vilčių rasti išgyvenusiųjų vis mažiau ir mažiau. Tačiau gelbėtojai rankų nenuleidžia ir dalijasi, kaip vyksta sunkūs darbai.
„Tas pastatas labai pavojingai sugriuvęs viduje. Negali tiesiog įeiti. Be to, turi būti labai atsargus, kad nesužalotum ten esančių žmonių. Tad, kaip sakome, kasamės iki jų nagais. Po truputį, labai lėtai“, – sako savanorių gelbėtojų vadovė Burcu Baldov.
Tiesa, sugriautuose miestuose šiomis dienomis galima išvysti ne tik daugybę gelbėtojų, bet ir kariškių bei policijos pareigūnų. Deja, pasitaiko ir tokių žmonių, kurie naudojasi tragedija – plėšia be šeimininkų likusius namus ir parduotuves.
