Žemės drebėjimą pajautė net ir kelis šimtus kilometrų nuo epicentro buvę gyventojai. O gelbėjimo operacijas apsunkina ir oro sąlygos – lijundra, o kai kur net ir sniegas.
Naktis po siaubingos žemės drebėjimų dienos Turkijoje vienoje labiausiai nukentėjusių Hatajaus provincijų – ne ką mažiau baisi. Iš po griuvėsių girdėti prispaustų žmonių klyksmai. Ten pat guli ir žuvusiųjų kūnai.
O tiems, kurie spėjo išsigelbėti, emocijos ir skausmas tiesiog netelpa viduje – jie lieja graudžias ašaras: „Mes girdėjome juos. Jie šaukiasi pagalbos. Prašo, kad išgelbėtume, o mes negalime. Kaip mes galėtume juos išgelbėti? Niekas pas mus neatvažiavo nuo šio ryto. Niekas. Mes nieko neturime. Apsižvalgykite.“
„Mūsų artimieji yra negyvi. Mano sesers dukra mirė. Jai buvo 17. Mano brolio žmonos vaikai įstrigo po griuvėsiais... Ji ten, su jais. Jų dar niekas neišgelbėjo. Dieve, maldauju, padėk mum“, – sako vietos gyventoja Cennet Inal.
Tačiau gelbėtojai daro tiek, kiek spėja, mat sugriautų namų skaičius jau siekia daugiau nei 11 tūkstančių. Naktį vaikus iš griuvėsių gelbėtojai traukė Kahramanmarašo mieste, kuris buvo beveik pačiame žemės drebėjimo epicentre.
Šiame mieste iš griuvėsių ištraukti žmonės per vieną akimirką neteko ne tik savo namų, bet ir artimųjų. O kai kurie jau ir nebeturi vilties juos surasti gyvus. Vieną vyrą, kaip ir jo žmoną, prispaudė namo griuvėsiai. Tačiau tik vienas iš jų dabar gali papasakoti, kas įvyko.
„Mano žmona liko ten... Turbūt niekada nereikėtų prarasti vilties, tačiau ji greičiausiai žuvo. Aš išbuvau su ja tris valandas ir dar valandą bandžiau ištrūkti. Tris valandas neišgirdau iš jos nė garso. Nebeturiu vilties“, – sako Kahramanmarašo gyventojas Hulusi Ibrahim.
Turkija skelbia ir oficialius žuvusiųjų skaičius – jie jau siekia bene 6 tūkstančius žmonių. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad tikrasis skaičius gali perkopti ir 20 tūkstančių.
O paieškas apsunkina ir žvarbios oro sąlygos – minusinė temperatūra, lietus, lijundra, o kai kur – ir sniegas. Malatyos miesto gyventojai susišildyti gali tik pasikūrę laužus, mat jų namai sugriauti. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė, mat mažieji jų šeimos nariai vis dar užstrigę griuvėsiuose.
„Mano du sūnėnai – šiuose griuvėsiuose už manęs. Valdžia neleidžia mums jų gelbėti patiems, tačiau nieko nedaro, kad juos ištrauktų“, – sako žemės drebėjimo auka Ahmet Alinak.
Beveik 8 balų žemės drebėjimas maždaug 4 valandą ryto prasidėjo Gaziantepo provincijoje Turkijos pietuose. Nuo labiausiai paveiktų miestų iki lietuvių pamėgto Alanijos kurorto yra maždaug 600 kilometrų. Po pirmojo drebėjimo sekė 7,5 balo posmūgis, kiek šiauriau – netoli Malatyos miesto. Žemėlapyje taip pat galite matyti, kiek mažesnių posmūgių tą dieną supurtė Turkiją. Ir kiek žemės drebėjimas palietė Sirijos šiaurę.
Tačiau siaubinga gamtos stichija sugriovė gyvenimus ne tik tų žmonių, kurie gyvena arti epicentro. Už maždaug 300 kilometrų nuo labiausiai nukentėjusių vietų, Kaiserio mieste gyvenanti Jurgita iki šiol negali atsigauti po vakarykštės tragedijos.
„Mes panikoje, šoke sėdime, laukiame, kol tas drebėjimas praeis, nes normalu – būna, kad padreba ir nustoja. Bet tas drebėjimas taip dreba, dreba, dreba viskas, nurimsta, mes einame į virtuve atsigerti vandens ir... antras smūgis. Mes buvome nepasiruošę“, – pasakoja Jurgita.
Moteris pasakoja neįsivaizduojanti, kokį siaubą išgyveno šalia epicentro gyvenantys žmonės – esą jos šeima pajuto tik pusę to, ką jie. O ir to pakako, kad imtų bijoti menkiausio krūptelėjimo.
„Tada du drebėjimai sekė iš paskos dienos metu. Ką mes patyrėme ryte, tai buvo dar baisiau. Mes išbėgome į lauką – visas pastatas siūbuoja. Tu bėgi laiptais, siūbuoja laiptai. Mes išbėgome iš pastato – žemė siūbuoja. Tu ant kojų negali pastovėti, vienas kito laikėmės“, – kalba Jurgita.
Į pagalbą Turkijai jau atskubėjo ir dešimtys pasaulio šalių. Ten jau nusileido Vokietijos, Italijos, Meksikos ir kitų valstybių gelbėtojų komandos. Kartu su jais – ir tarnybiniai šunys, kurie padės surasti žmones, prispaustus griuvėsių. Tačiau pagalbos tiekimą Turkijai apsunkina ir tai, kad žemės drebėjimas pridarė žalos trim oro uostams, tad sunku perduoti pagalbą.
Turkijos valdžia, stengdamasi pagreitinti gelbėjimo operacijas, skelbia ir nepaprastąją padėtį, kuri tris mėnesius galios 10 labiausiai nuo gamtos stichijos nukentėjusių vietų. Gelbėjimo operacijos tęsiasi ir nuo žemės drebėjimo nukentėjusioje Sirijoje. Gelbėtojai traukia griuvėsių prispaustą mažametį berniuką. Alepo mieste iš griuvėsių ištraukia naujagimį.
„Mes esame gatvėje. Neturime, kur eiti. Galima eiti arba į mečetę, arba likti gatvėje“, – sako Alepo gyventoja Wissal.
Oficialiais duomenimis, Sirijoje žemės drebėjimas nusinešė jau daugiau nei 1600 gyvybių. Tačiau šis skaičius auga minutėmis. O netrukus padėtis šalyje gali tapti tikra humanitarine katastrofa. Mat 12 metų karo draskomai Sirijai sunku suteikti pagalbą – ypač labiausiai suniokotoms gyvenvietėms, trūksta ir infrastruktūros, kur namų netekę žmonės galėtų persikelti.
Pagalbos tiekimą apsunkina ir tai, kad šalį purto milžiniška ekonominė krizė – trūksta degalų, elektros energijos. O „The Guardian“ skelbia, kad dar iki žemės drebėjimo maždaug 70-iai procentų gyventojų verkiant reikėjo humanitarinės pagalbos. Vis tik pagalbos ranką jau tiesia šalies Raudonojo pusmėnulio organizacija, kuri humanitarinę pagalbą tieks ir sukilėlių kontroliuojamoms teritorijoms.