Vilnietė Salininkų mikrorajono gyventoja Rimvyda turi ypatingą ritualą. Bent kartą per dieną pasidaro puodelį arbatos ar kavos ir skuba į savo balkoną. Moteris džiaugiasi, kad klastingas virusas ją aplenkė, karantinas pagaliau baigėsi, bet veido kaukės atsikratyti neskuba. Kuo geresnis oras, tuo kaukė jai labiau reikalinga. Ypač, jei diena ne tik saulėta, bet ir vėjuota.
„Čia ne tik koronavirusas, čia velnias žino ką gali užnešti nuo to šiukšlyno. Čia dar pavojingesnė liga gali ateiti“, – teigė savo buto langus bijanti praverti ponia Rimvyda.
Pro savo balkono langus ponia Rimvyda mato rūšiuojamas statybines atliekas. Tiksliau – sąvartyną. Čia vežama visa tai, kas lieka nugriovus, pavyzdžiui, seną namą. Iškraunama, vėliau rūšiuojama, vėl kraunama ir išvežama. Triukšmas, dulkės, kartais ir keista smarvė.
Ir taip, kaip ponia Rimvyda, kasdien jau ketverius metus gyvena mažiausiai trys tūkstančiai vilniečių, Salininkų mikrorajono gyventojų.
Jau ketverius metus jie prašo miesto valdžios, aplinkosaugininkų, sveikatos priežiūros institucijų, ministerijų ir Seimo narių pagalbos. Rašo skundus, renkasi į piketus. Įrodinėja, tai, kas plika akimi matyti: staiga po jų langais atsiradęs sąvartynas trukdo gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje.
Tiesa, pagal įmonei suteiktą taršos leidimą ir ten sudarytas veiklos sąlygas tokios atliekos turi būti smulkinamos ir rūšiuojamos tik uždarose patalpose griežtai laikantis saugumo reikalavimų. Tačiau čia, Salininkuose, veiksmas vyksta po atviru dangumi. Tai siutina Salininkų gyventojus.
„Aš pats gyvenu 17-tame name. Tai, patikėkit, išėjus į balkoną ryte, kai jie vykdo savo veiklą, kuri netgi pagal šitą taršos leidimą galima tik viduje, o jie visą tą veiklą vykdo lauke... Pas juos yra mobilios smulkinimo mašinos ir tas triukšmas tiesiog kurtinantis. Mes neapsikenčiame. Mes ir taip kenčiame nuo oro uosto, nuo lėktuvų, o dabar gavome dar vieną tokį šaltinį, jau nekalbant apie dulkes, apie tai, kad jie čia sandėliuoja ne tik nepavojingas medžiagas“, – skundėsi Salininkų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas Zbignevas Strumilo.
Pagal prieš ketverius metus išduotą taršos leidimą „Atliekų rūšiavimo centras“ turi teisę tvarkyti statybos ir griovimo bei kitas nepavojingas atliekas. Tačiau Salininkų gyventojai pastebi, kad iš aikštelės į rajoną pasklinda daug platesnis atliekų asortimentas. Pasak jų, čia atsirado net žuvėdros – esą tai rodo, kad sąvartyne galima aptikti ne tik statybines medžiagas.
Atliekos – buvusio dvaro teritorijoje
Tuo metu verslininkai, UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ atstovai, ginasi susilaukiantys nepagrįsto puolimo ir savo veiklos nutraukti neketina.
„Kaip sakau, yra pensininkų, kurie neturi, ką veikti. Tai kas belieka? Tik skųsti“, – laidoje „Žalioji byla“ kalbėjo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ komercijos direktorius Dovydas Urvakis.
„Atliekų rūšiavimo centrą“ juosia didžiulė betoninė tvora. Ant vartų matyti užrašas, kad tai – privati teritorija. Tačiau jis nėra tikslus. Laidos „Žalioji byla“ žurnalistai išsiaiškino, kad žemė priklauso valstybei.
Pasirodo, kad „Atliekų rūšiavimo centras“ įkurtas kadaise buvusio dvaro teritorijoje. Tačiau vietoj karietų, dabar istorinį Vrublevskio dvaro kiemą puošia kalnai statybinio laužo. Valstybės saugomą, bet jau gerokai apirusį svirno pastatą nuolat veikia vibracija.
Buvusio dvaro teritorija sovietmečiu paversta pramonės teritorija. Tokia ji išliko iki šiol. Tai reiškia, kad čia leidžiama vykdyti pramoninę veiklą. Salininkų gyventojai neprieštarautų, jeigu čia veiktų, pavyzdžiui, siuvykla.
Ar išduodant leidimą miegamajame Vilniaus rajone tvarkyti statybinį laužą, buvo įvertinta, kur ir kokiomis sąlygomis bus vykdoma veikla? Ar nepažeidžia šalia įsikūrusios bendruomenės teisėtų lūkesčių į saugią ir sveiką aplinką? Kas leido tokią veiklą vykdyti viename iš miesto miegamųjų rajonų?
„Taršos leidimas buvo išduotas pažeidžiant 2004 metų Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl sanitarinių apsaugos zonų taikymo. Tokiai veiklai taikoma griežta 500 metrų sanitarinė apsaugos zona. Tas taršos leidimas negalėjo būti išduotas“, – tikino Salininkų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas Zbignevas Strumilo.
Aplinkosauginkai rado ne vieną pažeidimą
Taršos leidimus išduoda Aplinkos ministerijai pavaldi aplinkos apsaugos agentūra. Aplinkybes, kuriomis buvo išduotas leidimas miesto teritorijoje tvarkyti statybines atliekas, agentūros atstovai laidai „Žalioji byla“ komentuoti atsisakė.
Kita Aplinkos ministerijai pavaldi institucija, Aplinkos apsaugos departamentas, į laidos „Žalioji byla“ klausimus atsakyti sutiko tik raštu. Rašoma, kad įmonė „Atliekų rūšiavimo centras“ veiklą vykdo pažeisdama taršos leidimo reikalavimus. Vien pernai aplinkosaugininkai įmonę tikrino penkis kartus ir pažeidimų rado.
Teritorija nėra padengta vandeniui nelaidžia danga, įmonė vykdė atliekų rūšiavimo bei perdirbimo veiklą ne uždarose patalpose, veiklos metu pastato vartai nebuvo uždaryti, todėl dulkės ir kiti oro teršalai galėjo patekti į aplinkos orą. Lauko teritorijoje, kur turi būti įrengta laikymo aikštelė, atliekos laikomos tiesiog atvirai lauke, ne konteineriuose su tentine apsauga nuo kritulių bei galimų kvapų. Ir tai tik dalis nustatytų pažeidimų, už kuriuos įmonei buvo išrašyti protokolai. Kaip bausti „Atliekų rūšiavimo centrą“ šiuo metu sprendžia Vilniaus apylinkės teismas.
Pasak „Atliekų rūšiavimo centro“ atstovo, įmonė dar jauna ir jiems yra, kur tobulėti.
„Taip, mes esame jauni, mums yra, kur tobulėti. Tikrai ribų nėra. Mes negalime spėti visko per vieną momentą įsidiegti, mes visgi esame privatus kapitalas, turime pirkti visą įrangą iš savo lėšų. Tad tas pastovus puolimas jau nebeadekvatus yra. Tie patys priešgaisriniai patikrinimai, institucijos ne vieną kartą jau buvo atėjusios tikrinti. Arba yra smulkios, žmogiškojo faktoriaus klaidos. Pavyzdžiui, nuo sienos atsitraukimas turi būti 2 metrai, o pas mus kažkodėl padėjo ties 1,8 m.
Duoda pastabas, susitvarkome, kur reikia. Aplinkosauga irgi pastovus svečias. Mes net juokaujame, kad aplinkosaugos inspektoriams reikia čia kabinetą įrengti, nes padidintas dėmesys yra mums. Pasakysiu taip – kontroliuojančios institucijos nekontroliuoja, jų vienas esminių tikslų yra nubausti. Jeigu skaičiuotume nuo 2016 metų, taip, kelios baudos yra išrašytos, jos apmokėtos, privalomieji nurodymai sutvarkyti“, – teigė UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ komercijos direktorius Dovydas Urvakis.
Tačiau Aplinkos apsaugos departamentas laidai „Žalioji byla“ teigė, kad įmonė įvykdė tik vieną iš keturių privalomųjų nurodymų – atliko aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizaciją. „Atliekų rūšiavimo centro“ atstovo paklausus, ar kas nors daroma dėl Salininkuose kylančių dulkių, jis atsakė, kad problema yra sprendžiama.
„Imamės priemonių. Turėjome pavasarį įgyvendinti laistymo sistemą visoje teritorijoje, bet Covid-19 pakišo mums koją, todėl šioje vietoje darbai yra pristabdyti. Bet tikimės, kad po visko, darbai bus tęsiami. Projektai yra padaryti“, – tikino Dovydas Urvakis.
Pasak jo, sprendžiamas klausimas ir dėl Salininkuose iš rūšiavimo centro skrendančių atliekų.
„Mes esame įkūrę atskirą etatą žmogui, kuris kiekvieną dieną tris kartus aplink teritoriją, nors ir nebe mūsų žemės ribos yra, apeina ir surenka visas šiukšles. Į tai yra reaguojama ir tai yra grynas melas, kad mes nereaguojame ir tų dalykų neprižiūrime“, – teigė įmonės komercijos direktorius.
Bet gyventojams to nepakanka. Salininkų gyventojai kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą, tačiau jau tris kartus gavo atsakymą, kad terminas dėl sprendimo atidedamas. Kitaip tariant, laukiama kontroliuojančių institucijų ir teismų išvadų.
Savivaldybė stengiasi sąvartynus panaikinti
Rūpintis gyventojų sveikata yra ir vietos valdžios pareiga, todėl laidos „Žalioji byla“ komanda kreipėsi ir į Vilniaus savivaldybę paklausti, ar tokiam sąvartynui tankiai apgyvendintame Vilniaus rajone yra vieta.
„Žiūrint iš tos formaliosios ir teisinės pusės viskas lyg ir yra tvarkoj – įmonė vykdo veiklą, turi taršos leidimus. Tiesa, dėl tų taršos leidimų tinkamo vykdymo įmonė nuolatos turi problemų, nes dėl gyventojų ir savivaldybės skundų inspektoriai, aplinkosaugininkai važiuoja ir randa eilę metų nuolatinių pažeidimų, išrašo baudas, bet sprendimų kol kas jokių nėra priimta, kad tą situaciją kažkaip panaikintų“, – teigė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Pasak vicemero, vienintelis būdas situaciją išspręsti yra atimti arba panaikinti taršos leidimą. Tai reikštų tokios veiklos pabaigą. V. Benkunskas teigia, kad taršos leidimų Vilniaus mieste prie gyvenamųjų namų vykdyti atliekų rūšiavimo, perdirbimo veiklą yra išdalinta daug.
„Didžiausia problema yra vieningos politikos nebuvimas. Buvo į kairę ir į dešinę dalinami tie taršos leidimai net miesto pozicijos neklausiant. Jau čia savarankiškai veikia Aplinkos ministerijos valdomos įstaigos. O miestas, savo ruožtu, ką gali daryti, tą daro – mes ne kartą kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą dėl tikrinimų, kad būtų sukurta ta nuolatinė priežiūros ir kontroliavimo sistema, nes pažeidimai yra akivaizdūs ir yra matomi. Na, ir iš esmės už tuos pažeidimus būtų inicijuotas taršos leidimo panaikinimas“, – tikino Vilniaus vicemeras.
Tačiau V. Benkunskas sako, kad paskutiniai taršos skandalai rodo, kad procedūra panaikinti taršos leidimus yra labai sudėtinga, todėl toks scenarijus yra mažai tikėtinas. Todėl vienintelis būdas miesto valdžiai bent kiek nors tramdyti teršėjus yra siųsti viešosios tvarkos pareigūnus, kurie filmuoja ir fotografuoja iš teritorijos sprunkančias šiukšles.
„Administracines baudas rašome, bet jos šiuo atveju yra simbolinės ir didelės reikšmės šiai įmonei peržiūrėti savo veiklos principus ar galbūt persikelti į kitą vietą nedaro“, – aiškino vicemeras.
Vilniuje išduota 90 taršos leidimų atliekų tvarkytojams. Anot vicemero, ateityje tokių sąvartynų šalia gyvenamųjų namų neturėtų likti. Bet tiksliai pasakyti, kada tai įvyks, sunku.
Daugiau detalių apie situaciją Salininkuose galite pamatyti vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Žalioji byla“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 11 val. per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
