Situaciją regione koordinuojančios Santaros klinikos jau ieško papildomų lovų koronaviruso pacientams. Lovų skaičiaus didinimas ligoninėms būtų itin skausmingas, mat ir vėl gali tekti nutraukti planines paslaugas.
Situacija ligoninėse įtempta – senka ir koronaviruso pacientams skirtų lovų skaičius, ir gydytojų resursai. Slaugytojoms tenka nuolatos vartyti, kilnoti, maitinti kamuojamus koronaviruso ligonius, o jie tik jaunėja.
Štai prasčiausia padėtis Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, mat čia po savaitgalio iš 280 lovų skirtų Covid pacientams laisvų liko vos keletas.
„Šio ryto duomenimis, tik 8 buvo laisvos. Tikrai situacija yra rimta, važiuoja žmonės iš viso regiono. Daugelis įsivaizduoja, kad tik gerokai vyresni žmonės guli tose lovose, deja, situacija tokia, kad pusė tų lovų užimta žmonių, kuriems mažiau nei 65 metai“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Lenktynes su koronavirusu pralaimi visas Vilniaus regionas, kuriame dominuoja britiškoji koronaviruso atmaina. Visame regione užimta apie 80 procentų Covid ligoniams skirtų lovų. Dar prieš savaitgalį Vilniaus regiono kovidiniuose skyriuose gulėjo 470 pacientų, o štai po savaitgalio šis skaičius pasiekė jau 515. Bijant, kad ligoninėse netrukus ims stigti lovų, Santaros klinikų generalinis direktorius prabyla apie papildomas vietas COVID-19 pacientams.
„Galvojame apie didesnį bendrų kovidinių lovų skaičiaus atidarymą Vilniaus regione. Pirmiausia, tai bus Vilniaus miesto Antakalnio klinikinė ligoninė, kuri turi rezervą, dar mes galime iki 100 lovų papildomų ten paruošti. Taip pat kovidinės lovos bus ruošiamos ir kituose regionuose. Mūsų žmogiškieji rezervai yra išsekę, ypač slaugytojų. Covid-19 ligai reikalingas daug didesnis skaičius darbuotojų“, – pasakoja Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius.
Tiesa, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atkerta, kad naujų lovų koronaviruso pacientams paieškos būtų itin skausmingos, mat tektų nutraukti kai kurias planines paslaugas ir į pagalbą kviestis medikus iš kitų skyrių.
„Jeigu reikėtų atidaryti daugiau lovų, reikėtų galvoti apie kai kurių skyrių uždarymą“, – teigia ligoninės koordinatorius Covid-19 gydymui Algirdas Pilvelis.
Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta – situacija Viliuje, kur britiškoji koronaviruso atmaina yra smarkiai paplitusi, sudėtingiausia. Kaune padėtis įtempta, nes pacientai į ligonines guldomi greičiau, nei išrašomi. Tiesa, yra miestų, kuriuose padėtis ne tokia dramatiška kaip Vilniaus regione.
„Klaipėdoje turime visiškai priešingą situaciją, kur Covid-19 lovų užpildymas siekia 30 procentų. Šiauliuose, Panevėžyje apie 45-47 procentus“, – kalbėjo patarėjas Marius Čiurlionis.
Ligoninėms pagalbos ranką jau kuris laikas tiesia savanoriai, kurie dieną ir naktį padeda medicinos personalui pakelti, paversti, nuplauti Covid-19 pacientus. Santaros klinikų reanimacijoje savanoriaujantis Tomas pasakoja apie vis jaunėjančius ligonius, kurie, prieš patekdami į reanimaciją, net negalėjo įsivaizduoti, kaip smarkiai jiems smogs koronavirusas.
„Dalis tų žmonių netiki, galvoja, kad atkosėsiu ir viskas, bet kad ji taip stipriai ir giliai pakirs žmonių sveikatą. Jinai labai klastingai atrodo. Dvi savaites nieko, pakosėjau, pakosėjau, o paskui vieną rytą iš lovos atsikelti negalėjau, ir sako, kad mirštu dabar čia, vietoje“, – sako savanoris Tomas Adamonis.
Pasak infektologų, koronaviruso padariniai ligoniams gali išlikti net ir po metų. Panevėžio Respublikinės ligoninės infekcinės klinikos gydytoja tikina, kad virusas toks klastingas, kad pokovidiniai simptomai gali varginti bet kokio amžiaus žmones. pažeidžiami ne tik plaučiau, bet ir smegenys, inkstai, kiti organai.
„Jau žmonės į pulmonologus kreipiasi labai daug. Ir pulmonologams didžiulis krūvis. Tiems pokovidiniams ligoniams plaučių uždegimai išlieka net po pusę metų“, – pasakoja Infekcinės klinikos gydytoja Violeta Dambrauskienė.
O lenktynėse su koronavirusu kol kas daugiausia vilčių valdžia deda į skiepus. Štai sveikatos apsaugos ministras dar savaitgalį pasidalino grafiku, kuriame Lietuva pagal skiepijimo efektyvumą ir vakcinos dozių kiekį, tenkantį šimtui gyventojų užima trečią vietą po Maltos ir Vengrijos. Tiesa, skiepijant vyriausiuosius šalies gyventojus Lietuva vis dar beveik dvigubai atsilieka nuo Švedijos, Airijos ir tos pačios Maltos.
