„Pirmą kartą daviau kraujo prieš 2 metus, o dabar, kadangi gavosi tokia situacija, pamačiau facebook‘e gydytojo Kasiulevičiaus postą ir galvoju, geras darbas, tikrai reikėtų“, – sako Kraujo plazmos donorė Akvilina.
Santaros klinikų Kraujo centre tokios kraujo plazmos donacijos vyksta nuolatos. Tačiau Covid-19 infekcija keičia Kraujo centro darbo veiklą. Šalia įprastos donorystės atsiranda naujas imuninės plazmos surinkimas, kai donorais tampa koronavirusą jau įveikę gyventojai. Mat jų kraujo plazma gali padėti išgelbėti gyvybę su infekcija dar kovojantiems ligoniams.
„Tų žmonių plazmoje persirgusių yra apsauginiai baltymai, imuninės sistemos produktas, kuris padeda sergančiam sunkesne forma turinčiam plaučių uždegimą pacientui, pašalinti virusą greičiau, palengvina ligos eigą, trukmę“, – pasakoja Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė.
Šiuo metu Santaros klinikų Kraujo centrui trūksta būtent Covid-19 infekciją įveikusių gyventojų plazmos. Laukiami visų kraujo grupių, ypač 4-osios, donorai.
Pasveikę žmonės laikomi tie, kuriems 2 kartus iš eilės su 24 valandų pertrauka atlikti koronaviruso testai parodė neigiamus rezultatus. Į Kraujo centrą galima kreiptis tik tada, kai nuo simptomų pabaigos praėjo dvi savaitės.
Tiesa, situaciją apsunkina tai, kad žmonių persirgusių koronavirusu nėra labai daug. Visoje šalyje šiuo metu yra fiksuoti 1593 infekcijos atvejai, iš jų 1049 pasveikę, mirė 61. Paskutinė mirtis fiksuota Santaros klinikose, miręs asmuo buvo perkeltas iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės.
„Šis asmuo priklauso 71-80 metų amžiaus grupei ir sirgo onkologine liga“, – teigia visuomenės sveikatos centro atstovė Ginreta Megelinskienė.
Vakar dieną buvo patvirtinta 16 naujų infekcijos atvejų. Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį į dvi tendencijas. Pirmoji – nauji įvežtiniai atvejai. Panevėžio apskrityje susirgo tolimųjų reisų vairuotojas, kuris simptomus pajuto vakarų Europoje. Dar vienas atvejis susijęs su vairuotoju, kuris nesilaikė karantino taisyklių.
„Vienas atvejis yra susijęs su iš Rusijos grįžusiu vairuotoju, kuris nesilaikė izoliacijos ir susitiko su artimaisiais“, – kalbėjo G. Megelinskienė.
Kita ryški tendencija – visų židinių plėtimasis sostinėje. Visuomenės sveikatos centro specialistai toliau vardina naujus atvejus susijusius su Vilniaus klinikine ligonine Antakalnyje, Respublikine Vilniaus universitetine ligonine Lazdynuose, minima ir Gariūnų prekyvietė, bendrabutis Pergalės gatvėje, Lietuvos bankas, Rimi parduotuvė Žirmūnuose. Infekcijos nustatytos ne tik suaugusiesiems, bet ir dviems mokiniams.
„Dėl amžiaus ir konkrečiai, kuriose mokyklose šie asmenys mokosi tikrai negaliu pasakyti. Dėl to, kad vykdomas išaiškinimas, bet kokia situacija, kad moksleiviai į mokyklą nėjo ir rizikos kitiems nesukėlė“, – sako G. Megelinskienė.
Nepaisant skirtingų židinių augimo, tiek sveikatos pasaugos ministras Aurelijus Veryga, tiek visuomenės sveikatos centro atstovai įsitikinę, kad viruso plitimas kontroliuojamas. Esą visi atvejai glaudžiai susiję.
„Tikrai tarpusavyje atvejai susisieja. Yra aiškios grandinės ir kol kas tokio visuomenėje plitimo nėra stebima“, – pasakoja G. Megelinskienė.
„Tie atvejai yra susiję su labai aiškiais židiniais ir visuomenėje plitimo taip, kad nebūtų galima identifikuoti, nėra nustatoma. Juos ir vertiname kaip židininius plitimus. Žinoma jie parodo, kad virusas gyvena. Žmonės gali nejausti simptomų, dažniausiai taip ir nustatoma tikrinant. Turim būti budrūs“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Naujų infekcijos atvejų skaičius jau kurį laiką kasdien fiksuojamas dviženkliais skaičiais. Užvakar, bei pirmadienį buvo fiksuota po 15 naujų atvejų, Sekmadienį 6 atvejai. Tiesa, bendra atvejų kreivė vis dar plokščia. Nors sergamumo rodikliai panašūs tiek Latvijoje, tiek Estijoje. Lietuvos situacija žymiai geresnė nei kitos vakarų Europos valstybėse.
