Tokie sodai anksčiau buvo vienas pagrindinių Kalėdų atributų kiekvienuose namuose. Naujai nupintus sodus kabindavo virš Kūčių stalo, kartais naudodavo kaip kalendorių.
Marija Liugienė sodus riša jau daugiau nei 40 metų, išmokiusi šio amato yra tūkstančius mokinių, štai šis sodas skirtas Dainų šventės šimtmečiui, kuris bus minimas kitąmet. Sodų pynimo motina vadinama Marija sako, jų pagrindas yra trikampės ir kvadratinės detalės.
„Trikampis reiškia dvasią, kvadratas materiją. Sodas yra materijos ir dvasios dermė, labai subtili dermė“, – pasakoja sodų rišėja Marija Liugienė.
Sodų pynimas kilo iš valstiečių buities, etnografai sodus fiksuoti pradėjo XIX amžiuje, tačiau jie kuriami buvo ir gerokai anksčiau. Pasak tautodailininkės - sodai turi magiškų galių: „Klasikinis sodas, kaip jūs sakot – bendras pagrindas yra dvi piramidės, eina aukštyn, eina žemyn.“
Anksčiau tokius šiaudinius sodus žmonės rišdavo artėjant didžiausioms metų šventėms.
„Prieš Kalėdas juos turėdavo pakabinti šviežius, naujus. Iš naujo javo ir būdavo tokios šiaurinės žvaigždės dvylikakampės, jos būdavo ir kaip kalendorius, ir kiekvieną mėnesį spindulėlį perkabindavo į kitą ženklą“, – tvirtina sodų rišėja Marija Liugienė.
Naudoja įvairias gamtines medžiagas
O kita Marija iš Šiaulių taip pat pina sodus.
„Aš irgi tos tradicijos laikausi, kad virš stalo per Kūčias, per Velykas, sukasi naujas sodas“, – tvirtina sodų rišėja Marija Žibūdienė.
Marija pasakoja, kad šia tradicija susidomėjo prieš penkis metus, kai sumanė sūnui jubiliejaus proga padovanoti savo pačios nupintą sodą.
„Ir rugius užauginau, kad būtų tikrai originali dovana. Pasėjau rugius metai prieš jo jubiliejų. Tuos rugius nupjoviau, suradau meistrę pas kurią pasimokiau, va taip va. Ir tada padariau pirmą sodą jam. Kabo jis, didelis ir visai neblogas išėjo“, – teigia sodų rišėja Marija Žibūdienė.
Šiaulietės sodai, kuriuos ji demonstruoja parodoje Šiauliuose, kiek kitokie, ne visai tradiciniai. Moteris jų puošybai naudoja įvairias gamtines medžiagas.
„Nėra kažkokia dirbtina medžiaga, čia yra gėlė – raspedija, ji tokia geltona, būna per žiemą natūrali. O čia, pavyzdžiui, aguonos. Aguonos – tobulai gražios“ , – teigia sodų rišėja Marija Žibūdienė.
Įtrauks į UNESCO paveldo sąrašą
Moterys sako, kad sodų pynimas grįžta į madą, vis daugiau žmonių nori pasipuošti savo namus tokiais lietuviškais akcentais. Už vidutinio dydžio sodą nepagaili ir 100 eurų.
O žinia, kad artimiausiu metu UNESCO lietuviškus sodus įtrauks į žmonijos nematerialaus paveldo sąrašą, tik paskatino susidomėjimą.
„Žmones labai traukia šitie sodai, tas taisyklingas, harmonija jų. Buvo iš Japonijos merginos, ir tikrai žinau, kad daro, savotiškai ir latviai daro, jų šiek tiek kitokie. Bet aš manau, kad Lietuvoje yra atgimimas pas mus jų“, – pasakoja sodų rišėja Marija Žibūdienė.
„Sutinkant šitą džiugią naujieną, kad UNESCO būsim įtraukti, tai bus jau ketvirtas mūsų paveldas į tą sąrašą garbingą įtrauktas. Visuose namuose, kad suktųsi sodai linkėčiau“, – sako sodų rišėja Marija Liugienė.
Apie tai, kad lietuviški sodai yra įtraukiami į UNESCO paveldo sąrašą, turėtų būti paskelbta ateinančią savaitę. Šiame sąrašę iš Lietuvos yra kryždirbystė, dainų ir šokių švenčių tradicija, bei sutartinės.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
