Apie atšiaurias oro sąlygas ir kitus iššūkius Pekino biatlono trasose olimpinėje naujienų portalo tv3.lt studijoje papasakojo biatlonininkai Karolis Dombrovskis ir Tomas Kaukėnas.
Tomai, turite didelę olimpinių žaidynių patirtį. Kuo Pekinas buvo kitoks?
Pekinas mažai kuo skyrėsi nuo praeitų olimpinių žaidynių bent jau man asmeniškai, buvo labai panašios sąlygos, netgi šaltis buvo labai panašus, negaliu pasakyti, kad kažkas labai skyrėsi iš tikrųjų. Na, galbūt asmeniniai rezultatai nebuvo tokie geri ir tiesiog išskirčiau rezultatus.
Karoli, kokias jūs olimpinius įspūdžius parsivežėte į Lietuvą?
Na kaip ir buvau minėjęs, man žaidynės buvo tarsi savotiški amerikietiški kalneliai, kadangi pradžia buvo labai faina ir smagu, tas olimpinis kaimelis, atmosfera visa. Be abejo tas viduriukas, kai prasidėjo asmeniniai startai, tai buvo toks mini šokas, nes tikrai nesitikėjome ir aš asmeniškai nesitikėjau tokių prastų startų. Ir graži komandinė pabaiga, kuri tikrai nuteikia labai optimistiškai.
Prestižinė rungtis, vyrų estafetė ir tikrai Lietuvoje visi su dideliu pasididžiavimu žiūrėjome šias varžybas. Solidus pasirodymas ir turbūt finišavus estafetėje tas toks palengvėjimo jausmas buvo po tų asmeninių varžybų, kurios ne taip gerai susiklostė?
T.K: Taip, žinoma, tikrai buvo jaudinanti akimirka ir žaidynių metu kažkaip galvojau, kad mūsų bent jau finišas turėtų būti geras. Buvome tokie nusiteikę ir labai džiaugiausi, kad visiems pavyko tikrai parodyti tai, ką galime. Žinoma, mes galime daug daugiau, bet kad keturi sportininkai padarytų tai ką gali gerai padaryti, tai yra sudėtingas dalykas ir mums tai pavyko. Ir labai džiaugiamės, nes tai buvo tiesiog palengvėjimas visai komandai ir iš tų tokių liūdnų nuotaikų staiga visi džiaugėsi, sveikino vienas kitą, buvo netgi ir apsikabinimų, kas nelabai tokiu metu net buvo leistina.
K.D: Tikrai labai smagu ir pastebėjau tokį momentą, kad mes visi keturiese įdėjome, aš manau, po lygiai 25 procentus kiekvienas. Nebuvo taip, kad kažkas pasirodė labai labai gerai, kitam kažkiek nepasisekė, bet išliko tas balansas. Visi įdėjome po vienodai pastangų ir rezultatas visų buvo ant tiek vienodas, kad tai mums leido užimti aukštą 14-ą vietą. Ir džiugu tai, kad ta keturiolikta vieta nebuvo kažkoks stebuklas, kad va iššokome olimpinėse žaidynėse. Nes tai buvo toks įrodymas, kad mes galime, nes prieš tai Pasaulio taurės varžybose, šiame sezone jau buvome pasiekę tą keturioliktą vietą. Ir net su Linu kalbėjome, kad netgi Ostersunde, pirmoje Pasaulio taurėje, kada buvo pirma estafetė, mes dėl tryliktos vietos kovojome su tais pačiais amerikiečiais. Ir paskutiniame etape Linas kovojo su tuo pačiu varžovu iki paskutinių metrų. Skirtumas tik tas, kad olimpinėse žaidynėse mes buvome tos tryliktos vietos šiek tiek arčiau. Garbinga kova vyko iki pat paskutinių metrų ir vis tiek nusileidome tokiai dideliai šaliai.
Visą interviu su biatloninke žiūrėkite specialioje olimpinėje laidoje „Pekinas 2022“.
