Jauni žmonės vis labiau nori daryti karjerą, keliauti po pasaulį, pramogauti ir atideda šeimos pagausėjimo planus vyresniam amžiui. Arba išvis atsisako minties turėti vaikų. O kai kurie net mano, kad šitaip gelbsti pasaulį nuo per didelio žmonių skaičiaus.
Sociologai ir ekonomistai mano, kad valdžiai laikas keisti mąstymą gimstamumą skatinti vien pinigais, nes ne jie turi lemiamą įtaką. Kita vertus, turėti iliuzijų, kad gerėjant gyvenimui gimstamumas ims didėti, esą net neverta.
Ką tik iš pietų miego pakirdusi Severija – antras vaikas Monikos šeimoje. Broliui jau treji, o mergaitės Monika susilaukė būdama 32-ejų. „Kažkada daug kam ateina laikotarpis, kai pagalvoji, kad laikas kurti šeimą“, – sako Monika.
Prieš šeimos pagausėjimą vilnietė baigė mokslus ir dirbo, tačiau jau tada žinojo, kad vaikų ji turės.
„Kaip dabar būčiau be vaikų, ir su vyru pakalbam, ką aš daryčiau – gal daugiau keliaučiau, serialų, filmų žiūrėčiau, knygų skaityčiau. Bet, kita vertus, tie sunkumai ir yra prasmė. Dabar man geriausias vakaras yra su šeima“, – kalba Monika.
Tačiau taip mąsto ne visi jauni žmonės. Severija – vienas iš 24 tūkstančių pernai Lietuvoje gimusių kūdikių, o šis skaičius yra mažiausias per 60 metų – nuo tada, kai renkami demografiniai duomenys. Palyginti su 2020-aisiais, gimstamumas smuko dviem procentais, pasaulį išvydo pusė tūkstančio mažiau kūdikių, o ką tik atgavusioje laisvę ir skurde skendusioje Lietuvoje gimdavo net dvigubai daugiau vaikų. Pokyčius savo akimis stebi gimdymo namų darbuotojai.
„Beveik pusė jų pirmą kartą gimdančios. Reiškia, antram, trečiam, ketvirtam vaikui ryžtasi tik pusė gimdyvių“, – teigia Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas Virgilijus Rudzinskas.
O ir gimdančių moterų amžius vis auga. Jei prieš trisdešimt metų pastodavo dvidešimtmetį perkopusios merginos, dabar gimdyvių amžius priartėjo prie 30-ies. Visgi naujagimių skaičius nuosekliai mažėjo visada, tad, pasak Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų vadovo, dabartinė situacija logiškai paaiškinama.
„Sulauksime ir didesnių duobių. Nes po 1990 m. Lietuvoje gimė mažiau berniukų ir mergaičių, kurie turėtų šiandien gimdyti vaikus“, – sako V. Rudzinskas.
Laisvę atgavusioje Lietuvoje žmonės sulėtino gimstamumo tempus dėl ekonominio neapibrėžtumo, o vėliau daug jaunimo dar ir emigravo. O dabar, pasak sociologų, priežastys pasikeitė. Nuo vaikų kiek atgrasė ir pandemija, tačiau giluminės priežastys – pasikeitęs požiūris. Jaunimas nebejaučia pareigos gimdyti vaikus, mato save kaip pasaulio piliečius, nori keliauti, dirbti mėgstamą darbą, gyventi gerai ir laisvai, o atžalos visa tai apsunkintų.
„Emancipacija, individualizacija, pasirinkimo laisvė, įvairios pasikeitusios nuostatos. Kaip jie mato galimybes susirasti partnerį, kokį nori, užauginti vaiką tokį, kokį nori ir suteikti tokį kokybišką gyvenimą“, – komentuoja sociologė-demografė Dovilė Galdauskaitė.
Ekspertams pritaria ir kalbintos dvidešimt kelerių metų amžiaus merginos. Kada jos planuoja susilaukti vaiko? Štai, ką jos sako:
„Trisdešimties. Kai esi nuomojamam būste, neturi stabilaus darbo, stabilių pajamų – norėtųsi viską turėti prieš vaikus.“
„Gal po kokių 5 m., ne dabar. Svarbiausia mokslai, darbai, pragyvenimas.“
„Pirma reikia turėti pamatą, o paskui galvoti apie šeimą ir vaikus. – Tai ne anksčiau 30-ies? – Taip.“
O kai kuriems noras ir išvis neatsiranda.
„Labai dažnai nuskamba, kad nenorima susilaukti vaikų sakant, kad žmonių Žemėje ir taip per daug, siejant tai su klimato kaitos iššūkiais“, – teigia D. Galdauskaitė.
Arba jau būna per vėlu.
„Biologinis pikas merginų ar vaikinų yra 25 m., tada esame pasiruošę motinystei. Kuo amžius vėlesnis, tuo ir pastojimo tikimybė mažesnė, išnešiojimo. Šeimos tai žino, bet tokie yra sprendimai“, – kalba V. Rudzinskas.
Ar gali gimstamumą paskatinti valdžios politika? Jau keletą kadencijų politikai orientuojasi į vaiko pinigus, dabar jie siekia per 70 eurų. Tačiau, pasak ekspertų, reikėtų visai kitokių sprendimų.
„Apie 70 proc. šeimos politikos išlaidų skiriama išmokoms, o paslaugoms lieka tik trečdalis. Kai kitose šalyse situacija visiškai kitokia“, – teigia D. Galdauskaitė.
„Visų pirma, sąlygų vaikams auginti kuo geresnis sudarymas. Infrastruktūra, visos dienos mokyklos, kad tėvai galėtų derinti darbą su vaikų auginimu. Darželiai labai svarbus dalykas ir Vilnius čia atsilieka“, – sako Ž. Mauricas.
Tai patvirtina ir Monika, kurį laiką dirbusi ir tuo pat metu prižiūrėjusi sūnų, nes valstybinį darželį jis gavo tik sulaukęs trejų.
„Neapsimokėtų dirbti ir leisti vaiką, nes beveik viską, ką uždirbu, išleisčiau privačiam darželiui. Pasirinkau laviruoti ir buvo tikrai sudėtingi metai, sunkūs“, – kalba Monika.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada inicijuoti siūlymų, kurie neverstų rinktis – tik dirbti ar tik auginti vaikus.
„Darbuotojai galėtų dažniau prašyti ir darbdaviai turėtų tenkinti prašymus išeiti iš darbo, nusistatyti lankstesnį darbo grafiką, dirbti nuotoliniu būdu ir kitos priemonės, kurios leistų dirbti, bet ir suderinti darbą su šeima“, – sako viceministras Vytautas Šilinskis.
„Stebuklų visgi nepadarysime, nes netgi tose šalyse, kuriose infrastruktūra viena geriausių pasaulyje, gimstamumas vargiai pasiekia 2,1 vaiko“, – aiškina Ž. Mauricas.
Ministerija žada ir vaiko priežiūros atostogų reformą, po kurios du mėnesius nepertraukiamai prižiūrėti vaikus namuose turėtų ir tėčiai.
