Klaipėdietės Alvydos šeimoje – du vaikai, ir abu pradinukai. Moteris su didžiuliu nerimu klausosi svarstymų vyriausybėje po atostogų vaikams neleisti grįžti į mokyklas ir mokyti kaip pavasarį nuotoliniu būdu. Motina jau nuogąstauja, kad teks aukoti atostogų dienas – ne ilsėtis, o dirbti su vaiku prie vadovėlių.
„Neramu dėl to, kad ypač su pirmoku reikės būti šalia. Reikia padėti prisijungti, ruošti pamokas. Jie nėra savarankiški, 2 mėnesius lanko mokyklą, tikrai turim būti šalia. O mes nedirbam nuotoliniu būdu, turim eiti į darbą“, – sako mama Alvyda Obrikienė.
Klaipėdos gimnazijos vadovė taip pat nesupranta, kam visoje šalyje skelbti nuotolinį mokymą.
„Dėl Klaipėdos būčiau skeptiška, mokyklos tvarkosi neblogai, kiekvienoje mokykloje situacija individuali. Kam reikėjo nuotolinio ar mišraus mokymo, tą jau pasidarė daliai klasių, vienai klasei“, – pasakoja Klaipėdos H. Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė.
Nebesumodama, kaip pristabdyti Lietuvoje koronaviruso plitimą, vyriausybė rengiasi vėl uždaryti mokyklas ir vaikus mokyti nuotoliniu būdu.
Premjeras siūlė kitą savaitę numatytas moksleivių rudens atostogas pailginti, kad vaikai į mokyklas neitų ne vieną, o dvi savaites. Tačiau švietimo ministras tokį scenarijų atmeta. Jo įsitikinimu, mokymo planai neturi būti keičiami, tad vaikams pakaks ir vienos poilsio savaitės. O po Vėlinių vaikai mažiausiai vieną savaitę mokysis iš namų – nuotoliniu būdu.
„Dviejų savaičių pauzė, į kurias įeitų numatytos atostogos savaitės ar 10 dienų ir nuotolinio darbo galimybes panaudoti, kol situacija pagerės. Jei situacija gerės, bus galima pereiti prie įprasto darbo, o jei išliks reikalaujanti priemonių, nuotolinis ugdymas bus tęsiamas“, – teigia ministras Algirdas Monkevičius.
Aurelijus Veryga antrina, kad koronaviruso plitimas jau tapo grėsmingas, tad vaikams reiktų nebekišti nosies iš namų:
„Tai leistų padaryti pauzę gyvenime, judėjime. Jei bus apsispręsta dėl karantino skelbimo savivaldybėse rizikingose. Tai sustabdytų gyventojų judėjimą, bendravimą, leistų valdyti plitimą.“
Po Vėlinių vaikams mokantis iš namų nuotoliniu būdu, tėvams vėl iškils dilema – kas vaikus prižiūrės, ypač pradinukus, kuriuos pavojinga visą dieną palikti vienus namuose ir jiems sudėtinga savarankiškai mokytis.
„Mažiukas nėra savarankiškas, kad galėtų pats mokytis. Priežiūra, pagalba, ugdymo proceso organizavimas, vadovavimas būtinas. Kitaip bus prašvilptos dienos, prarastos“, – kalbėjo Tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas.
Tėvams skundžiantis, vyriausybė nusprendė pradinukams padaryti išimtį ir jie po atostogų lapkričio 3 dieną galės eiti į mokyklą. Tiesa, ne visi. Mokyklų durys bus užvertos tose savivaldybėse, kuriose paskelbtas karantinas. Tad tėvams teks ieškoti, kas prižiūrės vaiką namuose ar palikti jį vieną.
„Tėvai gali naudotis visais kitais būdais – nuotoliniu darbu, ką kviečia daryti vyriausybė, tartis su darbdaviais duoti apmokamas ar nemokamas atostogas“, – sako ministras Linas Kukuraitis.
„Rizikas turėjome išmokti valdyti pavasarį. Tada buvo klausimas dėl senelių, reikės ieškoti sprendimų, tikėkimės darbdaviai bus lankstesni dėl nuotolinio darbo. Tai mūsų visų interesas, ne valdžios, turime vieni kitiems padėti“, – pasakoja A. Veryga.
Savivaldybėse ir ugdymo įstaigose, kuriose paskelbtas karantinas, su mažamečiais namuose likę tėvai gaus dviejų trečdalių savo atlyginimo dydžio ligos išmokas. Kol kas nuotolinį mokymą Lietuvoje vyriausybė įveda tik iki lapkričio 8 dienos. Tačiau jei koronaviruso plitimas nesumažės, nuotolinis mokymas gali ir užsitęsti.
Nuo kitos savaitės keturiolika dienų visoje Lietuvoje būreliai turės dirbti taip pat nuotoliniu būdu, o ten, kur neįmanoma, veiklą stabdyti. Didmiesčių savivaldybių atstovai nuotoliniu mokymu nesižavi ir reikalauja ribojimus įvedinėti tik tose ugdymo įstaigose, kurios tampa židiniais. Esą pasiteisina dabartinis mokymo būdas, kai kas savaitę nuotolinis mokymas kaitaliojamas su kontaktiniu.
O daugelio būrelių veiklą nemato prasmės rengti nuotoliniu būdu, mat ypač sportiniai, tiesiog tampa beprasmiai. Kontaktinio mokymas dviems savaitėms stabdomas ir profesinėse mokyklose. Aukštosios mokyklos galės pačios spręsti, kaip tęsti studijas.
