Vilnietė Erika šiuo metu priversta namuose slaugyti savo sunegalavusią dukrą. Mergaitė sloguoja, tad į darželį eiti negali. Visgi Erika įtaria, kad duktė užsikrėtė būtent darželyje. Ir labiausiai mamą siutina tai, kad savivaldybės darželyje vasarą į vieną grupę yra suvaromi vaikai iš skirtingų grupių, kur esą ir pasidalija ligomis.
„Jei grupės sujungtos, padidėja tikimybė vaikams užsikrėsti ne tik Covid, bet ir kitomis ligomis. Dabar Lietuvoje pas medikus patekti ne taip paprasta, situacija sudėtinga. Ar geriausias metas dabar jungti grupes?“– klausia mama Erika.
Vasarą, sujungdami grupes, Erikos nuomone, darželiai pažeidžia ekstremalios situacijos vadovo reikalavimą. Sveikatos apsaugos ministerija reikalauja užtikrinti, kad grupės būtų izoliuotos, o vaikai lankytų nuolat tą pačią grupę, neturėtų kontakto su kitomis grupėmis.
„Yra grupės, kur vaikai nesusirenka į grupes. Nori jungti grupes, bet mes nerekomenduojame šito dalyko daryti. Kol tokia situacija, iš kitų grupių vaikai neturėtų būti jungiami“, – pasakoja sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
„Kai buvo karantinas, buvome namie 4 mėn. Dukra buvo sveika, niekuo nesirgo. Pradėjome lankyti darželį, iš karto prasidėjo peršalimo ligos. Tarp vaikų ligos plinta kaip gaisras, labai greitai“, – teigia Erika.
Tačiau Vilniaus savivaldybė ministerijos sprendime nemato griežto įpareigojimo vasarą vaikus laikyti tose pačiose grupėse kaip ir rudenį–pavasarį. Tad, kaip ir ankstesnėmis vasaromis, suleidžia vaikus iš skirtingų grupių į vieną, bet to nelaiko grupių sujungimu.
„Kiekvieną dieną gaunama informacija apie darželių grupių užimtumą. Jose yra nuo 5–10 vaikų. Svarbiausia, kad neviršytų higienos normų. Ikimokyklinio ugdymo skyrius užtikrina, kad grupės nebūtų jungiamos ir būtų laikomasi SAM rekomendacijų“, – kalbėjo Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.
Darželiuose vasarą, anot savivaldybės, vaikų mažai, o ir auklėtojoms priklauso atostogauti, tad esą būtų neracionalu laikyti daug grupių su vienu–dviem vaikais. Tad grupės yra sujungiamos, tačiau jos esą jau nebemaišomos.
Visuomenės sveikatos specialistės Rolandos Lingienės nuomone, tokia praktika visgi yra pavojinga.
„Virusą jie gali skleisti daug lengviau nei vyresnio amžiaus, patys nejausdami. Reikėtų deramai įvertinti situaciją ir nekankinti žmonių. Atvirkščiai, kad susibūrimuose būtų kuo mažiau žmonių ir trumpesnį laiką“, – sako visuomenės sveikatos specialistė R. Lingienė.
Vos mėnuo belieka iki naujųjų mokslo metų pradžios. Dėl koronaviruso grėsmių šiemet šventė mokslo metų pradžios šventė gali būti kitokia.
Jei virusas labai išplistų, rugsėjo pirmosios šventės gali būti atšauktos, o jei ir bus rengiamos, gali vykti tik lauke ir su kaukėmis. Mokytojų atstovai skundžiasi iki šiol nežinantys ne tik, kaip reikės minėti mokslo metų pradžią, bet ir kokiomis sąlygomis teks dirbti.
„Kol kas niekas neaišku, nors ministerija balandį–gegužę ištransliavo, kad bus paruošti aprašai, paaiškinama, kaip dirbs, vyks, jokios informacijos neturime“, – pasakoja profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Nepaisant koronaviruso grėsmės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija naujuosius mokslo metus rengiasi organizuoti įprastai, kai visi vaikai mokosi mokyklose.
„Planuojama įprastai, bet viskas priklausys nuo epidemiologinės situacijos“, – teigia ministerijos kancleris Tomas Daukantas.
Valdininkai perspėja, kad mokyklos turės būti pasiruošusios darbui ir karantino sąlygomis – mokymą klasėse derinti su nuotoliniu, o jei koronavirusas pasiektų epidemijos grėsmės lygį, mokymasis keltųsi į namus.
„Mišrus būdas derinant kontaktinį su nuotoliniu. Ir, esant išskirtinei ekstremaliai situacijai, nuotolinis ugdymas“, – kalbėjo T. Daukantas.
Rugsėjo pirmoji, anot švietimo ministerijos, šiemet gali būti atidėta tik universitetų pirmakursiams, mat jiems šiemet teko vėliau laikyti egzaminus, vėliau pasirašyti studijų sutartis, o ir atostogoms laiko beveik neliko.
Konkrečiau apie tai, kokių tikėtis artėjančių mokslo metų, ministerija žada pranešti po savaitės, grįžus po atostogų ministrui Monkevičiui.
