Pastarieji pusantro mėnesio karantino kai kuriuos tautiečius, panašu, tiesiogine ta žodžio prasme verčia iš koto.
Pandemija išties apsunkino visų žmonių gyvenimą. Darbas iš namų per karantiną ir nevykimas kasdien į darbą automobiliu kai kuriems virsta proga ir atsipalaiduoti ne į sveikatą – dažniau pakelti taurelę ar išlenkti vieną kitą taurę vyno ar alaus.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriuje per pastarąją savaitę būta labai smarkių apsinuodijimų ir alkoholiu, ir jo surogatais. Medikai pastebi, kad žmonės šiomis dienomis vartoja, ką randa.
„20–30 proc. gal yra daugiau pacientų, kuriems reikalinga pagalba dėl alkoholio vartojimo. Yra dalis asmenų, pastebime irgi tendenciją, tarp kitko tokią pačią kaip ir Europoje: kad daugėja žmonių, kurie būtent dėl karantino patiria nerimą didžiulį, depresiją. Ir vartoja psichoaktyvias medžiagas, kaip alkoholį ir raminamuosius vaistus“, – sako RVUL toksikologė Gabija Laubner.
Ir tai tik dalis realybės, mat pas medikus pakliūva tik jau su rimtesnėmis problemomis susidūrę tautiečiai. Tikrąją situaciją nuslepia ir koronaviruso baimė.
„Jų nuo karantino pradžios padaugėjo, kai tik prasidėjo. Bet tas kiekis tų besikreipiančiųjų yra pakankamai nedaug lyginant su įprastom dienom vien todėl, kad žmonės vengia kreiptis į gydymo įstaigas, greitosios jų ten neveža ir dar alkoholio atsargų užtenka“, – pasakoja toksikologė Gabija Mikulevičienė.
Visame pasaulyje karantininis alkoholizmas keliasi į virtualią erdvę – rengiami tikri vakarėliai vaizdo transliacijų metu, pavyzdžiui, britas penktadieniais net 4 val. taip kilnoja su bendraminčiais. Masinis pasijungimas per „Zoom", visi kalba, gurkšnoja.
Masinis vakarėlis vyksta ir Australijoje – aptarinėjami gėrimai, buitis ir, žinoma, koronavirusas… Deja, ir lietuviai feisbuke karantino laikotarpio patiekalais ir gėrimais prie jų pasigirti nesibodi.
„Mūsų tauta šį laikotarpį išnaudojo ir alkoholio vartojimui. Ir nors tų atvejų jau padaugėję, bet didžiausio srauto tikimės praėjus karantino laikotarpiui, kada reikės sugrįžti į darbą“, – teigia G. Mikulevičienė.
Tuomet esą teks padėti tautiečiams mesti gerti. Tiesa, kokio masto sprogimą gali sukelti karantininė buitinio alkoholizmo tiksinti bomba, pasak psichiatrų, priklausys nuo karantino trukmės.
„Jeigu, sakysime, ta situacija užsitęs 3 ir daugiau mėnesių, tai tie pakitimai gali tapti lėtiniais. Nes žmogaus psichika turi tam tikrą atsparumo lygmenį. Ir kurį laiką ji gali ištoleruoti tą tokį padidėjusį ir nerimą, ir neaiškumą dėl ateities. Tačiau po to tas nepereina į ilgalaikius pakitimus. Tas pats su alkoholizmu“, – kalbėjo psichiatras Martynas Marcinkevičius.
Tiesa, prekybininkų turima alkoholio pardavimų statistika bent kol kas medikų pastebėjimų tiesiogiai neatspindi. Esą kovą ir balandį prekyba visu alkoholiu palyginti su pernai metais net mažėjo. Bet yra išimčių…
„Karantino metu pastebėjome, kad daugiau yra įsigyjama alaus skardinių. Taip pat sidrą galima būtų išskirti, kai kurias vyno rūšis, džiną“, – sako „Maxima" atstovė Rima Aukštuolytė.
Panašias tendencijas rodo ir VMI surinkti akcizai, kurie nors ir tiesiogiai neatspindi statistikos, bet parodo, kiek prekybininkai išvežė alkoholio iš didmenos sandėlių. Kovą nežymiai didėjo ir vyno, ir alaus akcizo surinkimas.
Pareigūnai nelegalaus alkoholio ryškesnio padaugėjimo rinkoje per karantiną kol kas nepastebi, tad panašu, kad lietuviai galimai naudoja atsargas. O joms pasibaigus griebiasi ir dezinfekcinio skysčio.
„Gal todėl, kad tai yra arčiausiai pasiekiamas alkoholis, gal dėl to, kad artimieji neišleidžia į parduotuvę, ar pinigai baigiasi. Tokių atvejų tikrai ne vienas ir ne dešimt pasitaikė“, – pasakoja G. Mikulevičienė.
Toksokologai perspėja, kad alkoholizmo nutraukimo sindromas gali pasireikši ir pavartojus vos vieną dvi savaites. NTAKD lyginant su tuo pačiu metu pernai – šiemet kovą augo alkoholiu apsinuodijusių 45–54 m. amžiaus lietuvių.
Tuo metu nepilnamečių apsinuodijusių atvirkščiai – mažėjo. Mat neinant į mokyklą ir draugus matant rečiau, su tėvais svaigintis drįsta, laimei, retas.