Per du dešimtmečius Vašingtonas į Afganistano apginklavimą investavo tiek, kiek Lietuvai užtektų bene 70 metų finansuoti savo gynybą. Pasak Afganistane tarnavusių mūsų karių – visa ši ginkluotė atiteko kovotojams, kuriais negalima pasitikėti.
Afganistaną užgrobę talibai gal ir atrodė juokingai, kai Kabulo pramogų parke važinėjosi elektrinėmis mašinėlėmis, bet dabar jie džiaugiasi ir kur kas rimtesniais žaislais – moderniu kariniu transportu. Amerikietiškus šarvuotus visureigius „Humvee“ ir kitą karinę techniką talibams tiesiog paliko sprunkančios Afganistano pajėgos.
Arba net geranoriškai perdavė tiesiai į rankas. Ištisos karinės ir policijos bazės su technika, kurios turbūt neatsisakytų jokia NATO šalis – beveik be kovos atsidūrė talibų rankose. Kai kuriais skaičiavimais, vien liepą Talibanas užgrobė daugiau nei 700 „Humvee“ visureigių. Lietuva tokių turi apie du šimtus. Vieneto kaina kone 200 tūkst. eurų.
Ką jau kalbėti apie karinį oro transportą. Mažiausiai 200 lėktuvų ir sraigtasparnių. Talibams atiteko ne tik rusų gamybos MI-17, bet ir nežinomas skaičius amerikietiškų „Black Hawk“ sraigtasparnių, kokių 4 vienetus Lietuva dabar perka iš amerikiečių už beveik 200 mln. eurų ir gaus tik po trejų metų.
Be priežiūros paliktoje Kabulo oro uosto saugumo teritorijoje – šoviniai, neperšaunamos liemenės, amerikietiški automatiniai ginklai, ryšio įranga ir šarvuoti „Toyota“ visureigiai.
„Be abejo, sunku matyti tą visą labai gerą techniką, vakarietišką, afganų rankose“, – sako atsargos majoras Darius Antanaitis.
Palikti ir ginklai, kurie šauna toliau ir tiksliau
Talibai, anot ginkluotės eksperto, nuo šiol šaudys toliau ir taikliau. Skaičiuojama, kad jų rankose dabar keli šimtai tūkstančių karabinų ir šautuvų M4 ir M16, snaiperių ginklai M24, didelio kalibro kulkosvaidžiai, artilerija ir dronai.
„Palikta įranga nėra vien įranga. Mes kalbame apie tuos žmones, kurie buvo labai gerai paruošti JAV. Jie neturėjo valios ginti buvusį režimą, bet jie tikrai žino, kaip naudotis ta ginkluote – turiu omeny buvusią Afganistano kariuomenę, jos specialistus, karininkus ir eilinius karius“, – teigia islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius.
Pašnekovas pripažįsta – situacija unikali. Amerikiečiai per du dešimtmečius į Afganistano kariuomenės ir policijos apginklavimą ir paruošimą investavo apie 70 mlrd. eurų – tai kone septyniasdešimt metinių Lietuvos gynybos biudžetų. Tiesa, šios dovanėlės Talibanui esą nereikėtų per daug sureikšminti.
„Šiuolaikinė vakarietiška ginkluotė yra ypatingai efektyvi, tačiau tas efektyvumas pasiekiamas per tam tikrą technologinį proveržį, technologinį įdirbį. O technologijas reikia aptarnauti. Todėl ir tie patys šarvuočiai, ir sraigtasparniai gali pakilti, bet kaip ilgai jie skraidys – neaišku. Nes reikalingos ir komplektuojančios dalys, ir tinkamas aptarnavimo personalas, ir pilotai“, – pasakoja D. Antanaitis.
Pasak ginkluotės eksperto, NATO kariai veikiausiai išsivežė tik tai, kas svarbiausia ir ką skubant apsimokėjo išskraidinti. Kitką paliko, kaip ir šiuos į konteinerius suverstus kompiuterius.
Vakarietiškais ginklais apsirūpinę talibai Afganistane, deja, jau pradėjo susidorojimą su priešais.
„Principe tai yra šventikų grupė, labai radikaliai nusiteikę ne tik kitataučių, bet ir savo tautiečių atžvilgiu. Jie nori įvesti tą vadinamąjį ultraradikalų islamą, kuris draudžia praktiškai viską“, – atskleidžia buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus.
Afganistano karuose dalyvavęs Lietuvos generolas, buvęs mūsų kariuomenės vadas Valdas Tutkus atvirai sako nieko gero nelaukiantis iš valdžią užgrobusių asmenų. Net jei jie ir skiriasi nuo buvusio Talibano, atsiradusio iš regiono traukiantis sovietų pajėgoms.
„1996 m. jis atėjo į valdžią. Tačiau kalbėti, kad Talibanas tuo metu valdė Afganistaną, yra labai sudėtinga. Tam, kad valdytum valstybę, tu turi valdyti ekonomiką, turi turėti tam tikras karines priemones, policines priemones, rinkti mokesčius, bet to Talibanas nedarė. Visa jų ekonomika buvo grįsta praktiškai opiatų auginimu, narkotikų platinimu“, – sako D. Antanaitis.
„Pirkdavo ginklus iš Rusijos už pinigus, uždirbtus iš prekybos narkotikais. Tai vien tik atsižvelgiant į tą dalyką galime sakyti, kad iš islamo kanonų pusės – tikrai čia yra ne šariatas, čia ne islamo judėjimas“, – priduria Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – valdybos pirmininkas Aleksandras Beganskas.
Kaip bus šį kartą, anot pašnekovų, aiškės talibams kuriant vyriausybę. „Yra iš viso pasaulio spaudimas, kad jie pasikeistų? Bet ar jie pasikeis?“ – svarsto A. Beganskas.
„Jie liko konservatyvūs, ta dalis pasipriešinimo buvusiai vyriausybei, kuri susideda iš Talibano – jie yra ir tie senieji kovotojai, žinoma, ir nauji. Jie liko konservatyvūs ir jų ideologija neabejotinai nėra nei progresyvi, nei moderni“, – tikina E. Račius.
„Yra tuose kraštuose vadinamas svetingumo įstatymas nerašytas – jeigu tavo priešas ateis į tavo namus, tai tu jį priimsi, pamaitinsi, duosi atsigerti arbatos ir išlydėsi pro duris. O paskui pavysi ir į nugarą įvarysi peilį. Tai šituo viskas yra pasakyta. Praktiškai musulmoniškame pasaulyje, mano požiūriu, tokio pilno tikėjimo į kitatikius nėra, niekada nebuvo ir vargiai ar bus“, – kalba V. Tutkus.
Be Talibano Afganistane yra dar mažiausiai dvi radikalios grupuotės – „Al-Qaeda“ ir „Islamo valstybė“. Pastaroji net yra pareiškusi, kad Afganistaną dabar užgrobęs Talibanas tėra nuo karo Afganistane pavargusių amerikiečių kūrinys.
