REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kuršių nerijos mokslininkų pastangomis į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktas stintų bumbinimas. Tokia prieš šimtmetį itin populiaria žvejyba dabar užsiima tik 15 žmonių pasaulyje. Ir visi jie – mūsų tautiečiai. 

Kuršių nerijos mokslininkų pastangomis į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktas stintų bumbinimas. Tokia prieš šimtmetį itin populiaria žvejyba dabar užsiima tik 15 žmonių pasaulyje. Ir visi jie – mūsų tautiečiai. 

REKLAMA

Nidos žvejys Vincas, sėdėdamas dar jo senelių naudotose rogėse, keliauja ant užšalusių Kuršių marių vidurio. Tik skirtingai nei jo protėvių, šias roges tempia ne arkliai, o 25 arklio galių sniegrogės, kurias vairuoja kitas vietos žvejys Zigfridas.

Tiesa, senovines roges vyrai traukia ne dėl to, kad naujų neįperka, o taip atiduoda pagarbą Kuršių nerijoje gyvenusių savo senelių ir dar jų senelių pomėgiui – stintų žvejybai bumbinant. Iš pradžių reikia nuvalyti sniegą nuo vietos, kurioje žvejai kirs eketę. Sniegą Vincas valo taip pat protėvių naudotu įrankiu.

Planuojamos eketės plotą Zigfridas pasižymi dar vienu senoviniu įrankiu – iziku (kirvis ledui kirsti – red. past.). Kraštai pažymėti ir iziko laukia naujas darbas – prakristi storą Kuršių marių ledą.

REKLAMA
REKLAMA

Vyrai ištraukia suskaldyto ledo gabalą. Jis šalia eketės ir liks – taip žvejai pažymi eketės vietą, kad kiti žuvies mėgėjai neįkristų. Žvejai atsitempė ir 11 metrų kartį. Ja po ledu stumiami tinklai. Kai tinklai jau po ledu, vyrai iš rogių traukia 8 metrų ilgio lentą.

REKLAMA

Didžiąja lentos dalį kiša į vandenį. Zigfridas atsisėda priešais virš vandens kyšančios lentos galą, o Vincas prie tinklo prikabina plūdes. Ir po tokių pasiruošimo darbų prasideda stintų bumbinimas. Zigfridas per kliūgį ima daužyti bumbalais.

Visa šios žvejybos paslaptis – po vandeniu nuo smūgių vibruoja lenta. Garso ir vibracijos išsigandusios stintos supanikuoja ir pakliūva tiesiai į žvejų tinklus.

Toks, ne vieną šimtmetį Kuršių nerijos gyventojų naudotas stintų gaudymas, prieš kelias dienas įtrauktas į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak mokslininkų, nuo šiol tokią žvejybą bus galima apginti įstatymais. Taip ji neišnyks, o ir bumbinotojų gali atsirasti daugiau. Dabar taip stintas gaudyt gali tik verslinės žvejybos leidimus turintys žvejai. Įteisinus bumbinimą įstatymiškai, tokiu būdu stintas galės gaudyti ir kiti žmonės. Pavyzdžiui, Zigfrido ir Vinco vedamų edukacijų dalyviai.

„Mes labai tikimės, kad tai ir padės labiau užtikrinti apsaugą. Mes jau galime tvirta koja žengti į ministerijos kabinetus ir inicijuoti tam reikalingus pokyčius“, – sako Neringos muziejaus atstovė Edita Anglickaitė-Beržinskienė.

O kol mokslininkai mina valdininkų koridorius, Zigfridas ir Vincas traukia tinklus. Kaip mokė protėviai, stintas bumbina tik 15 žmonių pasaulyje. Vis jie mūsų tautiečiai. Mokslininkai yra aptikę, kad taip, tiesa, ne stintas, yra žvejoję tik senieji vokiečiai. 

O Zigfrido ir Vinco tinkluose spurda puskilogramis bumbinimo išsigandusių stintų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų