Nei protestais, nei derybomis profesinėms sąjungoms nepavyko palenkti Vyriausybės smarkiau padidinti biudžetininkų algas kitais metais. Profesinės sąjungos pasirašo susitarimą su Vyriausybe, kad kitąmet bazinis atlyginimo dydis padidės vos vienu euru.
„Laikas yra labai nestabilus. Ekonominės prognozės labai neaiškios, kintančios. Nuo liepos iki rugsėjo pasikeitė prognozė. Tas pats gali įvykit ir rugsėjį-gruodį. Tada gali tekti persvarstyti visus įsipareigojimus į gerąją, tiek į mažinančią pusę“, – sako ministras Linas Kukuraitis.
Dėl bazinio dydžio kėlimo vos vienu euru dirbančiųjų viešajame sektoriuje algos kitąmet didės skirtingai. Kieno didesnė alga, tas ir priedą gaus didesnį. Štai žemiausių kategorijų darbuotojai gaus vos pora eurų į rankas didesnę algą, o Prezidentas gaus 33 eurais į rankas daugiau, Seimo pirmininkas ir premjeras – 15 eurų. Profsąjungos reikalavo bazinį dydį pakelti mažiausiai 7 eurais, kad būtų atkurtas dešimtmečio senumo prieškrizinis dydis.
„Praeitais metais buvo kalbos, kad mes pasivysime iki krizinį bazinį dydį 183 eurus. Padidinom iki 176 eurų, o dabar vienu euru padidino. Gavosi toks iš kažkokio vargo, lyg nebūtų galimybių“, – pasakoja profsąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Vyriausybės ir profesinių sąjungų susitarime numatyta gruodį, kai bus aiškesnės kitų metų šalies ekonomikos prognozės, peržiūrėti bazinį dydį, tačiau realių vilčių, kad jis padidės, derybininkai nebeturi. Ir nors profsąjungos neiškovojo kitąmet didesnio algų augimo, savo nariams užsitikrino papildomų privilegijų. Viešojo sektoriaus darbuotojai, kurie įstos į profsąjungą, kitąmet gaus papildomų net 17 laisvų dienų, už kurias nedirbdami gaus savo vidutinę algą. 2 dienos – tiesiog papildomos atostogos, 10 dienų galės praleisti besimokydami, o dar 5 galės sveikatintis.
„Man atrodo, mes turime mažai atostogų Lietuvoje. Žmonės turi daugiau ilsėtis, gal mažiau šventinių dienų, bet atostogos turi būti ilgesnės. Žmogus produktyvesnis, kai pailsėjęs, o nesusierzinęs, gali daugiau nuveikti“, – teigia paslaugų profsąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas.
Sutikęs 30 tūkstančių iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomų darbuotojų kasmet išleisti po tris papildomas savaites nedirbti, tačiau gauti algą, ministras Kukuraitis teisinasi, esą institucijos turės jiems mokėti algas iš vidinių resursų.
„Darbo sąlygų gerinimai šitie numatyti iš vidinių įstaigų asignavimų. Nedidinami asignavimai, bet įstaigose yra rezervas priemokoms, ne visi etatai būna užimti“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Tačiau verslo atstovus toks valdžios dosnumas profsąjungoms už mokesčių mokėtojų pinigus glumina. Privatus verslas taip lengva ranka esą neišgalėtų net ir daliai savo darbuotojų kone padvigubinti atostogų, nebent atitinkamai sumažintų algas.
„Jei žmonės nori mažiau dirbti, tai gal jie nori mažiau uždirbti? Daugiau atostogų nereiškia, kad valstybė daugiau sumokės kažko. Paprasčiausiai žmonės nedirbs, paslaugos nebus viešosios teikiamos, kada žmogus atostogauja ar savo sveikata rūpinasi. Versle jei mažiau dirbi, mažiau ir uždirbi“, – sako darbdavių atstovas, Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Profesinių sąjungų atstovai neatmeta, kad beveik 4 savaitės papildomų atostogų gali paskatinti masinį darbuotojų stojimą į profsąjungas. Tačiau kartu perspėja, kad narystė profsąjungoje reiškia ne tik lengvatas, bet ir tenka už jas susimokėti. Nario mokestis dažniausiai siekia apie 1 proc. atlyginimo.
